Kaip teisingai prižiūrėti dantis?

Artėjant vasarai svarbu ne tik stilinga apranga ir puikus makiažas, bet ir tvarkingi dantys. Todėl šį kartą patarimais apie dantų priežiūrą ir stomatologo kabineto baimes sutiko papasakoti profesionali gydytoja odontologė Justė Savickienė. Pašnekovė šiuo metu dirba vienoje šeimos klinikoje, kurioje specializuojasi tausojančiame dantų audinių atstatyme, estetiniame plombavime ir protezavime, dantų šaknų kanalų gydyme išlaikant tausojančio gydymo principus. 

-Daugelis žmonių bijo ir vis atidėlioja apsilankymus pas odontologą. Ką patartumėte tokiems žmonėms?

-Manoma, kad paveldimumas, žmogaus polinkis į fobijas kartu su traumuojančia vaikystės bei praeities patirtimi lemia rimtų fobijų, tarp jų ir dantų gydymo baimės atsiradimą. Praeito amžiaus odontologija nuo šių dienų skiriasi kaip diena ir naktis. Nauji nuskausminimo, sedacijos (procedūra, kurios tikslas – pasiekti paciento ramybės būseną vizito pas odontologą metu), dėmesio nukreipimo metodai, naujausios atstatomosios medžiagos bei nauja aparatūra leidžia gydytis daug lengviau. Žinoma, išlieka svarbus geras ryšys tarp paciento ir odontologo. Būtina, kad klientas pasitikėtų specialistu.

Savo praktikos metu esu sutikusi nemažai įsitempusių, neramių ir odontologo bijančių žmonių. Dažną jų gydytis atveda nepakeliamas skausmas arba baimė šypsotis, bendrauti, gėda, kad odontologas, pamatęs paciento dantis, puls jį teisti. Tačiau užmezgę ryšį su gydytoju, pradėję juo pasitikėti, žmonės tampa uoliais, pareigingais pacientais, kurie supranta profilaktikos, gydymo prasmę, naudą jų sveikatai ir bendram žmogaus gerbūviui.

Jei žmogus neturi stiprios gydymo fobijos, didelių dantų problemų, bet vis tiek vengia gydymo, viena iš priežasčių yra ta, jog vizito metu yra užmezgamas artimas akių, fizinis kontaktas, tarsi pažeidžiama žmogaus asmeninė erdvė. Tokiu atveju, rekomenduočiau atvykti tiktai konsultacijai, stebėti, ar atsiranda pasitikėjimas gydytoju, ar žmogus jaučiasi išklausomas, gerbiama jo nuomonė, paaiškinamos visos gydymo galimybės ir alternatyvos objektyviai, neverčiant paciento rinktis kurį nors konkretų gydymą.

Dažnas mūsų pacientas pailsi gydymo metu, kai kurie net užmiega. Skiriama pakankamai dėmesio ir laiko paciento vizitui, jo nerimui, baimėms, nusiskundimams išklausyti. Pateikiamas gydymo planas, kuris aptariamas kartu su žmogumi, taip pat ir alternatyvios gydymo galimybės.

-Kokios pasekmės gresia, jei prastai prižiūrėsime dantis?

-Pavalgius, burnos bakterijos skaldo cukrų ant dantų, kurie virsta rūgštimis. Jei nevalome dantų reguliariai, bakterijos, jų skilimo produktai suformuoja lipnų, rūgštų apnašų sluoksnį, kuris tirpina danties audinių mineralus, sukelia dantenų ligas. Gilūs dantų pažeidimai sukelia dantų šaknų kanalų uždegimus, kuomet tenka dantų kanalus gydyti, plombuoti, o vėliau dantis protezuoti. Negydant dantų šaknų kanalų, infekcija pereina į kaulą apie dantų šaknų viršūnes, sukeldama patinimą, skausmą. Taip toliau negydant dantys prarandami dėl to, kad netenkama daug kietųjų audinių, jie tampa nebeatstatomi.

Kartais žmonės atlaidžiai žiūri į savo dantų individualią higieną, nes mano, kad dantims sugedus, iškritus, susisuks implantus, susiprotezuos „dirbtinius dantis“, turės tarsi naują šypseną, o ir priežiūros tokiems reikės mažiau, nes jie keramikiniai ir, turbūt, neges. Tačiau nieko nėra geresnio, funkciškai patvaresnio ir ilgalaikiškesnio už gamtos duotus nuosavus dantis.

-Ką svarbiausia žinoti norint turėti sveikus ir stiprius dantis?

-Dažniausiai, norint išvengti visų problemų, užtenka reguliariai lankytis pas odontologą, valytis dantis tarpdančių siūlu, šepetėliu ir pasta su fluoru (ypač vaikams). Savo pacientus mokau individualios burnos higienos bei mitybos įgūdžių, parenku šepetėlius. Kuomet vykdomas gydymo planas, žmogus lankosi ne vieną savaitę. Tuomet galima ir stebėti, kurias vietas žmogus valo geriau, kurias prasčiau, padėti jam motyvuotai siekti savo tikslo. Kai gydytojas tampa draugas, o ne priešas, pacientai tikrai noriai pasiekia tokių paprastų, bet daug naudos jo sveikatai atnešančių rezultatų.

-Kokias priemones būtina turėti, norint džiaugtis tvarkingais dantimis?

-Dažnai užtenka turėti dantų siūlą bei minkštą dantų šepetėlį, kurį rekomenduojama keisti kas tris mėnesius. Tai nėra reklaminis triukas, nes organinės druskos iš pastos ir kieto vandens kietina šepetėlio šerelius. Taip galima smarkiau valant pažeisti danties paviršių, jį nutrinti, taip atsirandant dantų jautrumui, kariesui, prastėjant dantų estetikai.

-Ką reiktų žinoti perkant dantų šepetėlį?

-Mechaninis dantų šepetėlio dizainas yra nusistovėjęs jau gana seniai. Tokį šepetėlį, kokį naudojame dabar, žmonės vartojo ir prieš kelis dešimtmečius. Formos šiek keitėsi, šerelių ilgis taip pat, bet esmė liko tokia pati.

Yra trys dantų šepetėlių rūšys: populiariausi standartiniai mechaniniai, elektriniai, kurie atsirado apie 1950-uosius metus, bei galingesni elektriniai šepetėliai (ultragarsiniai).

Paprastais mechaniniais šepetėliais nuvalome apnašą ir maistą. Jie yra labai efektyvūs valant danties paviršių bei vis efektyvesni tarpdančiuose dėl šerelių dizaino. Tačiau realiai jie išvalo tik tiek, kiek šereliai gali paliesti.

Elektriniai šepetėliai pirmą kartą pristatyti prieš 60 metų. Jie judina galvutę su šereliais maždaug 2500-7000 kartų per minutę. Pastarieji, kaip ir mechaniniai, išvalo tiek, kiek pasiekia jų šereliai. Taigi vienintelis jų privalumas tas, kad nereikia judinti šepetėlio tam tikrais valymo judesiais, kas, galiausiai, nėra privalumas. Dažnai aptingstama ir su tokiais šepetėliais išvaloma dar prasčiau, nei su paprastais mechaniniais.

Ultragarsiniai šepetėliai vibruoja 30000-40000 kartų per minutę. Reklamoje sakoma, kad jie išvalo geriau, nes valo ten, kur šereliai negali pasiekti. Tačiau, ar tikrai jie geriau išvalo, nei mechaniniai, priklauso tik nuo jūsų. Tiksliau, nuo jūsų higienos įpročių. Taip, smarki vibracija sukuria energiją, dėl kurios skysčiai (seilės, vanduo, pasta) geriau patenka į tarpdančius ir po dantenomis. Taigi šios vietos išvalomos geriau.

Taigi, galiausiai, tinkama dantų – kiekvieno žmogaus atsakomybė. Jeigu nevartojate dantų siūlo, paprastai žinau, kad dauguma žmonių jo nemėgsta, ultragarsinis šepetėlis, nors yra gana brangus, jums atneš didesnės naudos, nei paprastas, bet, jei mechaniniu šepetėliu valote atidžiai, naudojate siūlą (arba vandens srovės valiklį), ultragarsinis šepetėlis tikrai nėra būtinas – jūs ir taip išvalote visas dantų puses.

Jei tikrai tikrai norite būti apsidraudę, galite naudoti pilną komplektaciją – ultragarsinį šepetėlį, siūlą ir tarpdančių valymą vandens srove, o tai – nenugalima kombinacija.

-Ar per dažnas dantų valymas gali pridaryti žalos? Kodėl?

-Per dažnas ir per stiprus dantų valymas gali nutrinti danties paviršių labiausiai iškiliose dantų lanko pusėse ir priešingai pagrindinei žmogaus rankai dantų pusėje. Tuomet nutrinamas danties audinys – emalis, po kuriuo atsiveria jautrus dentinas ir žmogus pradeda jausti skausmą, diskomfortą. Vėliau reikia plombuoti, plombas keisti, ir ratas užsisuka. Todėl tikrai užtenka valytis dantis po 2 minutes, 2 kartus per dieną. Dėl to, dantų siūlu savo pacientų prašau valytis bent kartą per dieną prieš valant dantų šepetėliu – vakare, po darbų, kai niekur neskubi ir gali ramiai, klausydamas radijo, skirti laiko sau ir valant tarpdančius apmąstyti savo praėjusią darbo dieną, ateities planus.

-Kokios šiandien dominuoja dantų problemos?

-Dėl skubaus gyvenimo būdo kenčia mūsų mityba, dažnai skubantys, persidirbantys žmonės vartoja daug „tuščių“ kalorijų, cukrų, užkandžiauja, geria gazuotus gėrimus, kas irgi neprisideda prie geresnės rūgščių-šarmų pusiausvyros burnoje. Dantų problemos apskritai priklauso ne tik nuo žmogaus būdo, gyvenimo patirties, bet ir nuo socialinės padėties, skurdo lygio. Nors Lietuvoje gana nebloga dantų priežiūros sistema ir daug gerų specialistų, poliklinikose, kur dantų gydymas yra nebrangus, yra didelės eilės, o norint gauti greitą ir kokybišką privačią paslaugą, tenka mokėti daugiau. Todėl susidaro užburtas ratas: žmogus neturi laiko, pinigų, noro, motyvacijos reguliariai tvarkytis, prižiūrėti savo burnos sveikatą, tuomet jį užgriūva dar didesnės bėdos, kurias sutvarkyti reikia dar daugiau laiko, finansų, žmogiškųjų išteklių. Tuomet žmogus nuleidžia rankas ir dažnai nedaro iš viso nieko.

-Ką reikėtų valgyti, kad dantys būtų baltesni?

-Pirmiausia, reikėtų vengti įvairių dažančių medžiagų: kavos, juodos arbatos, gazuotų limonadų, raudono vyno. Tai aktualu ir po dantenų sveikatą stiprinančios bei šypseną atnaujinančios procedūros – profesionalios burnos higienos, nes jis metu yra nuvalomas apsauginis dantų sluoksnis, kuris iš seilių atsikuria po kelių valandų. Vaisiai, daržovės dažniausiai dantims nepakenks. Tačiau per daug dažnai vartojant vaisius ir iš karto po jų valgymo valantis dantis, emalis nuo vaisių rūgščių susilpnėja ir gali būti lengviau nepataisomai nuvalomas, nutrinamas. Todėl po vaisių ar rūgščių maisto produktų, gėrimų vartojimo, geriau palaukti šiek tiek, kol atsikurs šarmų pusiausvyra iš seilių arba, jei nėra laiko, praskalauti vandeniu. Mažiausiai dantims kenkia sūriai, pieno produktai, juodas šokoladas (jei jame nedaug cukraus), daržovės, mėsa, kiaušiniai. O pats geriausias gėrimas – mūsų puikusis giliųjų Lietuvos gręžinių vanduo iš čiaupo.

sveikata stomotologija dantys priežiūrai specialistė patarimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra sausio mėn.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Palangos miesto savivaldybėje per 2019 metus kilo 46 gaisrai, 2018 metais – taip pat 46. Palangoje kilo 30 gaisrų (36), Šventosios seniūnijoje (Šventojoje ir Būtingėje) – 16 gaisrų (10). Palangos m. savivaldybėje 2019 m. gaisruose nežuvo nei vienas žmogus, taip pat nebuvo ir traumuotų (2). 2019 metais gaisrai kilo: 13 gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose, 2 gaisrai transporto priemonėse, 15 gaisrų atviroje teritorijoje (miško paklotė, pieva ir kt.), k...
Įvykiai
Pirmadienį Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Senosios gimnazijos 3D klasės moksleiviai, lydimi mokytojo Nerijaus Vaišvilo bei socialinės pedagogės Sandros Žutautienės. Susitikimo metu meras gimnazistams papasakojo apie Savivaldybės darbą, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus miesto plėtros projektus, tai pat pristatė artimiausius kurorto infrastruktūros plėtros planus, atsakė į gimnazistams rūpimus klausi...
Įvykiai
Palangos miesto savivaldybės darbuotojai pirmadienį, sausio 27 d., kartu su visu pasauliu paminėjo Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną bei prisijungė prie Pasaulio žydų kongreso inicijuotos pasaulinės akcijos „We remember“ – „Mes prisimename“. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su Savivaldybės administracijos specialistais pirmadienį apsilankė žydų žudynių vietoje Kunigiškių miške, kur 1941 m. spalio 12 d. buvo nužudyta bei palaidota apie 2...
Įvykiai
Palangos senoji gimnazija bendradarbiaus su Klaipėdos universitetu, organizuos bei įgyvendins bendrus tiriamuosius darbus, projektus ir edukacines veiklas – tokia dviejų švietimo įstaigų sutartis pasirašyta pirmadienį, sausio 27 d., Palangos miesto savivaldybėje. Ją parašais patvirtino Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas ir Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas. Klaipėdos universitetas sutartimi įsipareigojo teikti gimnazijai...
Įvairios
kažkas švenčia gimimą kažkas eina numirti viskas yra šventa žmogaus pasirinkime *** džiaukitės švenčiantys save raskite išėję visi mes virš laiko sutiksim keitėją *** teisingų nėr nei teisiančių tik švenčiantys ir išeinantys nurimusiems amžiną atilsį pasilikę drąsiai gyvenkite *** apkabinu švenčiančius apkabinu nutilusius kiekvienas šiandien išėjęs mano gimtadienio svečias
Laisvalaikis
Palangos arenoje vykstančių „Kuršių“ rungtynių metu dėmesys krypsta ne tik krepšininkų link. Savo miesto komandą palaikyti susirinkusius sirgalius džiugina šį sezoną per itin trumpą laiką iš pagrindų susibūrusi „Palangos Kuršių“ šokėjų komanda.  „Per dvi savaites padarėme šokėjų atranką, sustatėme penkis šokius, paruošėme šokėjas ir nieko nelaukdamos startavome. Dar dabar nesitiki, jog per tokį trumpą laiką sugebėjom visą tai padaryti“, – sakė viena iš šok...
Įvykiai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant įvertinti galimą teršalų poveikį žuvininkystės produktų saugai, sausio mėnesį buvo atrinkti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandenų žuvų mėginiai. Laboratoriniams tyrimams atlikti buvo paimti sterkų, karšių, kuojų, žiobrių ir strimelių mėginiai. Visi mėginiai pristatyti į akredituotą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją sunkiųjų me...
Įvykiai
Lietuvos gyventojai kasdien labiau linksta prie kavos nei prie arbatos. Daugiau nei pusė šalies gyventojų kiekvieną dieną renkasi kavą, tuo tarpu geriančių kasdien arbatą yra dešimtadaliu mažiau, rodo „Kantar“ tyrimas.  Pastebima, kad per metus arbatos kaip kasdienio gėrimo populiarumas sumažėjo 6 proc. punktais. „Apskritai paėmus, kavos mylėtojai prie savo gėrimo yra prisirišę labiau: geriantys kavą, šį gėrimą renkasi kasdien arba beveik kasdien. Tuo tarp...
Įvykiai
Palangos tiltą nusėdę žvejai savo įranga baigia išlaužyti tilto atramas. Aiškėja, kad Palangą okupavo latvių žūklautojai, tad vietiniai žvejai ėmė rašyti skundus, nes neprasibrauna prie vandens pro atvykėlių įrangą. Ant tilto – 100 žvejų Dažniausiai keseliais vadinamos metalo konstrukcijos su nuleidžiamu į vandenį tinklu lieka ant tilto po savaitgalio. "Naktimis savaitgaliais prisirenka iki šimto tokių žvejų. Paryčiais lieka apie 50 įrenginių, specialiais...