Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų. Rezultatai rodo, kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai rūpinasi savo saugumu kelyje.

Pagal apklausos duomenis galima spręsti, kad Lietuvos gyventojai nėra tinkamai informuojami apie pagrindines Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir tai, kaip jie gali užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje. Net 9 proc. keleivių galvoja, kad saugos diržai autobuse nėra reikalingi, o daugiau nei 5 proc. kaip priežastį, kodėl jie nesegi saugos diržų autobuse, įvardija savo įsitikinimą, jog keleiviams negresia baudos už šios taisyklės pažeidimą.

„Atlikdami apklausą pastebėjome, jog visuomenė arba nėra pakankamai informuojama, arba nepaiso saugumo reikalavimų. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardyta tai, kad segėti saugos diržus nėra patogu (49 proc.). Tačiau svarbu pabrėžti, kad autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, kaip ir automobiliuose, privaloma segtis saugos diržą. Keleiviai, o ne vairuotojas prisiima atsakomybę už šio įstatymo nepaisymą“, – teigia „Lux Express Lietuva“ direktorius Tomas Kaziliūnas.

Apie tai, kad lietuviai dar per mažai rūpinasi savo saugumu, rodo iškalbingi skaičiai. Pagal apklausos rezultatus, važiuojant autobusu diržų niekada nesisega net 16 proc. keleivių. Trečdalis (35 proc.) retai arba niekada diržų neseginčių autobusų keleivių pripažino, kad apie saugos diržų naudojimą net nepagalvoja.

Lietuvių saugaus elgesio kelyje paradoksai

Kelių ir transporto tyrimų instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus įžvelgia paradoksą, kalbėdamas apie lietuvių saugumo kelyje įpročius. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai yra pirmūnai, kurie dažniausiai segasi saugos diržus priekinėse sėdynėse, tačiau tuo pačiu metu lietuviai yra ir atsilikėliai, kurie nesisega diržų automobilio gale, – sako saugumo ekspertas, kuris tą patį paradoksą pastebi ir autobusuose. – Viena iš hipotezių, kodėl keleiviai nesisega saugos diržų, yra ta, kad automobilių gamintojai net kelis dešimtmečius neįrenginėjo diržų automobilių galinėse sėdynėse. O naujų automobilių gamintojai tam tikra prasme tęsia šią tradiciją ir priekinėse sėdynėse neužsisegus diržo, pasigirsta įspėjamasis signalas, o gale neprisisegus – jokios reakcijos.“

Apie būtinybę keisti blogą įprotį galinėse automobilio sėdynėse arba autobusuose nesisegti saugos diržų, kalba ir „Amplius LT“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

„Daugybė tyrimų įrodė, kad avarijos metu neprisegtas žmogus gali patirti rimtesnius sužalojimus ir savo kūnu sužaloti kitus keleivius. Tik mes visada esame įsitikinę, kad taip gali nutikti kitiems, bet ne mums ir dėl to šį kartą galima nesisegti saugos diržų. Saugos diržo užsegimas užima vos kelias sekundes, bet jo nenaudojimas gali brangiai kainuoti“, – sako vairavimo instruktorė.

Apie tyrimą:

Spalio mėnesį buvo atlikta „Lux Express“ keleivių apklausa Rytų Europos valstybėse, kurios metu apklausta beveik keturi su puse tūkstančio keleivių.

Apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje buvo pastebėta, jog lietuviai mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Apžvelgus atsakymus matyti, kad tik 37 proc. autobusu keliaujančių lietuvių visada segasi saugos diržus. Palyginimui, Latvijoje autobusuose saugos diržus nuolat segi 49 proc. keleivių, Rusijoje – 50 proc., o Estijoje – 53 proc. respondentų.

Taigi, Lietuvos autobusų keleiviams labiausiai reikia pasitempti formuojant saugumo įpročius. O važiuodami automobiliu, mažiausiai saugos diržais naudojasi Rusijos keleiviai – 61 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia 71 proc., Latvijoje visuomet saugos diržus segi 74 proc., o Estijoje – net 89 proc. keleivių.

zenpr.lt
saugosdiržai autobusas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Balandžio 10 – 13 dienomis šalyje bus ribojamas asmenų judėjimas tarp miestų ir miestelių. Taip siekiama mažinti karantino režimo pažeidimų. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui bei užtikrinti kuo mažesnį judėjimą ir susibūrimus švenčių metu, Vyriausybė apsisprendė nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 13 d. 20 val. šalyje riboti asmenų judėjimą – atvykimą į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius. Išimtys taikomos, kai...
Įvykiai
Karantino režimas šalyje pratęstas iki balandžio 27 d. 24 val. – taip trečiadienį, balandžio 8 d., apsisprendė Vyriausybė. Nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 13 d. 20 val. šalyje ribojamas ir asmenų judėjimas tarp miestų bei miestelių. Karantino laikotarpiu, net ir atšilus orams turime būti supratingi, be būtinos priežasties neiti iš namų, saugoti save ir aplinkinius. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo balandžio 10 d. lankantis viešose vietose, dėvėti no...
Sveikata
Informuojame, kad 2020 m. balandžio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Palangos skyriuje gautas vienas pranešimas apie nustatytą koronaviruso infekciją. Asmuo, Palangos miesto gyventojas - medikas, dirbantis VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Vykdomas epidemiologinis tyrimas, duomenys tikslinami.  Balandžio 7 d. (NVSC) Palangos skyriuje taip pat gautas vienas pranešimas apie nustatytą koronaviruso infekciją. Asmuo - ne Palangos mi...
Politika
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Per pokalbį aptartos nacionalinės ir Europos Sąjungos taikomos priemonės kovai su COVID-19 pandemija, jų efektyvumas, krizės padarinių mažinimo strategija. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudo...
Verslas
Lietuvoje veikiantys bankai paslaugas per šv. Velykas teiks kaip įprastai. Atsižvelgiant į karantiną dėl koronaviruso, klientams šiuo metu rekomenduojama rinktis elektronines mokėjimo priemones ir nuotolines paslaugas, skelbia Lietuvos bankų asociacija.  Per Šv. Velykas daugumos šalies bankų klientai galės naudotis momentinių mokėjimų paslauga tiek banko viduje, tiek atlikdami tarpbankinius pervedimus. Momentiniai mokėjimai atliekami visą parą, tiek savait...
Sveikata
Antradienį, balandžio 7 d., Palangoje pradėjo veiklą mobilioji brigada, imanti tepinėlius COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti. Pirmąją mobiliosios brigados darbo dieną tepinėliai paimti trims pacientams – dviem Lietuvos piliečiams bei vienam Latvijos piliečiui, dirbančiam mūsų šalyje. Šiandien, trečiadienį, tepinėliams paimti jau užregistruoti 4 pacientai. Mobiliosios brigados komanda įsikūrė prie Palangos baseino esan...
Įvykiai
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai aktualus, nes taupydami elektrą ir dujas ne tik mažiname savo sąskaitas, bet ir prisidedame prie gamtos išsaugojimo. „Ignitis grupė“ kviečia sąmoningai stebėti s...
Kriminalai
Melagingi skambučiai ar SMS žinutės, kuriose neva bankų darbuotojai prašo pateikti, ar paspaudus atsiųstą nuorodą atnaujinti asmeninę, finansinę ar saugos informaciją, pasak policijos pareigūnų yra gana dažnai pasitaikantis sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdas. Ir praėjusią savaitę į Klaipėdos miesto pareigūnus kreipėsi 1967 m. gimęs vyras, vienu neatsargiu mygtuko spustelėjimu netekęs nemažos sumos. Jis pranešė, kad mobiliuoju telefonu gavo SMS žinutę,...
Savivalda
Palangiškiai jau gali naudotis mieste įdiegta modernia atliekų surinkimo sistema – moderniais bei gerokai patogesniais už buvusius iki šiol požeminiais konteineriais. Įgyvendinant projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Palangos mieste“, per metus laiko maždaug penktadalį miesto daugiabučių namų kvartaluose buvusių antžeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių pakeitė modernios. Jos įrengtos Taikos g., Sodų g., Kret...