Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų. Rezultatai rodo, kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai rūpinasi savo saugumu kelyje.

Pagal apklausos duomenis galima spręsti, kad Lietuvos gyventojai nėra tinkamai informuojami apie pagrindines Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir tai, kaip jie gali užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje. Net 9 proc. keleivių galvoja, kad saugos diržai autobuse nėra reikalingi, o daugiau nei 5 proc. kaip priežastį, kodėl jie nesegi saugos diržų autobuse, įvardija savo įsitikinimą, jog keleiviams negresia baudos už šios taisyklės pažeidimą.

„Atlikdami apklausą pastebėjome, jog visuomenė arba nėra pakankamai informuojama, arba nepaiso saugumo reikalavimų. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardyta tai, kad segėti saugos diržus nėra patogu (49 proc.). Tačiau svarbu pabrėžti, kad autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, kaip ir automobiliuose, privaloma segtis saugos diržą. Keleiviai, o ne vairuotojas prisiima atsakomybę už šio įstatymo nepaisymą“, – teigia „Lux Express Lietuva“ direktorius Tomas Kaziliūnas.

Apie tai, kad lietuviai dar per mažai rūpinasi savo saugumu, rodo iškalbingi skaičiai. Pagal apklausos rezultatus, važiuojant autobusu diržų niekada nesisega net 16 proc. keleivių. Trečdalis (35 proc.) retai arba niekada diržų neseginčių autobusų keleivių pripažino, kad apie saugos diržų naudojimą net nepagalvoja.

Lietuvių saugaus elgesio kelyje paradoksai

Kelių ir transporto tyrimų instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus įžvelgia paradoksą, kalbėdamas apie lietuvių saugumo kelyje įpročius. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai yra pirmūnai, kurie dažniausiai segasi saugos diržus priekinėse sėdynėse, tačiau tuo pačiu metu lietuviai yra ir atsilikėliai, kurie nesisega diržų automobilio gale, – sako saugumo ekspertas, kuris tą patį paradoksą pastebi ir autobusuose. – Viena iš hipotezių, kodėl keleiviai nesisega saugos diržų, yra ta, kad automobilių gamintojai net kelis dešimtmečius neįrenginėjo diržų automobilių galinėse sėdynėse. O naujų automobilių gamintojai tam tikra prasme tęsia šią tradiciją ir priekinėse sėdynėse neužsisegus diržo, pasigirsta įspėjamasis signalas, o gale neprisisegus – jokios reakcijos.“

Apie būtinybę keisti blogą įprotį galinėse automobilio sėdynėse arba autobusuose nesisegti saugos diržų, kalba ir „Amplius LT“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

„Daugybė tyrimų įrodė, kad avarijos metu neprisegtas žmogus gali patirti rimtesnius sužalojimus ir savo kūnu sužaloti kitus keleivius. Tik mes visada esame įsitikinę, kad taip gali nutikti kitiems, bet ne mums ir dėl to šį kartą galima nesisegti saugos diržų. Saugos diržo užsegimas užima vos kelias sekundes, bet jo nenaudojimas gali brangiai kainuoti“, – sako vairavimo instruktorė.

Apie tyrimą:

Spalio mėnesį buvo atlikta „Lux Express“ keleivių apklausa Rytų Europos valstybėse, kurios metu apklausta beveik keturi su puse tūkstančio keleivių.

Apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje buvo pastebėta, jog lietuviai mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Apžvelgus atsakymus matyti, kad tik 37 proc. autobusu keliaujančių lietuvių visada segasi saugos diržus. Palyginimui, Latvijoje autobusuose saugos diržus nuolat segi 49 proc. keleivių, Rusijoje – 50 proc., o Estijoje – 53 proc. respondentų.

Taigi, Lietuvos autobusų keleiviams labiausiai reikia pasitempti formuojant saugumo įpročius. O važiuodami automobiliu, mažiausiai saugos diržais naudojasi Rusijos keleiviai – 61 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia 71 proc., Latvijoje visuomet saugos diržus segi 74 proc., o Estijoje – net 89 proc. keleivių.

zenpr.lt
saugosdiržai autobusas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pavojingi mikrobai, aptinkami Baltijos jūroje, Vokietijoje pražudė moterį. Tai pirmoji šalyje tokio tipo mirtis šiais metais, kuri įvyko po to, kai ypač aukšta vasaros oro temperatūra sudarė tobulas aplinkos sąlygas pavojingų patogenų dauginimuisi. Šią vasarą Europą svilinant karščio bangoms, daugelis žmonių skubėjo atokvėpio ieškoti jūros pakrantėje, tačiau vienai vyresnio amžiaus paplūdimio lankytojai iš Meklenburgo-Pomeranijos žemės pasiplaukiojimas jūr...
Nuotraukų galerija
Kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo 100-ąsias metines minintis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio gurmanus nudžiugino neeiline premjera. Į Palangos koncertų salę iš visos Lietuvos penktadienio vakarą sugužėję žiūrovai pirmieji išvydo vilniečio choreografo Martyno Rimeikio sukurtą E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ versiją. Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas M. Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis...
Kultūra
Meilė iki dantų skausmo, iki mėnulio ir atgal, iki paskutiniosios, kol mirtis juos išskirs. Jis – suvedžiotojas, kažkada nuviliojęs ją nuo vyro ir ji to nepamiršta net praėjus keturiasdešimčiai metų. Ji – apie viską turi savo nepalaužiamą nuomonę, tai žavi ir varo iš proto.  Jie abu – beprotišku tempu bėgančiame pasaulyje, kuriame vyras yra moteris, o moteris yra vyras; kuriame fikcija yra į gyvenimą besiveržianti realybė.  Gyvenimiško absurdo komedija kie...
Laisvalaikis
Artėjantis ruduo tėveliams kelia didesnį ar mažesnį nerimą. Ypač daug klausimų turi tie, kurių atžalos tik pradės eiti į mokyklą ar keliaus į parengiamąją klasę. Atrodo, baigiasi žaidimai, prasideda rimtas pasirengimas. Tam, kad vaikas geriau jaustųsi naujoje aplinkoje, žinoma tinklaraštininkė Indrė Trusovė ne tik įtraukia dukrą Amandą į pasiruošimą parengiamajai klasei, bet ir kalbasi su ja apie mokykliniam krepšeliui būtinas ir mažiau svarbias priemones...
Sveikata
„Valia neturi nieko bendro su gurgiančiu pilvu po badavimo dienos“, – teigia mitybos specialistė Toma Dvelytė ir patikina, kad svarbiausia įsiklausyti į fiziologinius pojūčius ir daugiau dėmesio skirti bendram sveikatos gerinimui, o ne tik svorio mažinimui. Pamačiusi kiek šiandien visuomenėje vis dar tvyro stereotipų apie maistą, Norvegijoje sveikatos mokslų magistro laipsnį apsigynusi mitybos ekspertė drauge su maisto stiliste Indre Kazėnaite bei leidykla...
Laisvalaikis
Paprašius įvardinti pirmąjį išmanų telefoną, dauguma iš mūsų bandytume prisiminti dabar puikiai žinomų gamintojų pirmuosius modelius. Tačiau tikrasis pirmojo pasaulyje išmaniojo telefono debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus – 1994 metais. Tai buvo „IBM Simon Personal Communicator“ arba tiesiog „IBM Simon“. Ar šis senolis galėtų tapti jūsų išmaniuoju pagalbininku šiandien? „Technologijų ekspertai vieningai sutaria, kad „IBM Simon“ telefonas aplenkė laiką....
Laisvalaikis
Kviečiame į naujai renkamą dailės terapijos grupę Palangoje. Vietų skaičius ribotas, tad suskubkite registruotis. Dailės terapija – tai raktas į jūsų vidinį pasaulį, padedantis suprasti savo emocijas, jausmus, besikartojančias reakcijas įvairiausiose gyvenimo situacijose. Savęs gilesnis pažinimas prašosi laiko sau, dėmesio ir įsisąmoninimo. Dailės terapijos užsiėmimuose kūrybiniais metodais mokomasi reikšti mintis, jausmus ir patyrimus piešiant, tapant, li...
Kultūra
Rugpjūčio 20 d. 17 val. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks autorės Jolantos Onos Vitkutės knygos „Meksika, mano meile“ pristatymas.  Kelionių knyga „Meksika, mano meile“ publikuota lietuvių kalba ir iliustruota daugybe nuotraukų pasiekė Lietuvos knygynų lentynas 2018 m rudenį. Knygos autorė Jolanta Ona Vitkutė (gim. 1964 m, Vilniuje) – žurnalistė, buvusi žurnalo „Geras skonis“ redaktorė, besidominti kelionių, gero maisto, restoranų ku...
Įvykiai
Prekybos milžinės „Amazon“ ir „Ebay“ vienos pirmųjų pradėjo elektroninę prekybą, tad nenuostabu, kad 8 iš 10 amerikiečių šiandien perka internetu. Prognozuojama, kad iki 2021 m. online pirkėjų skaičius pasaulyje padidės nuo 1,66 iki 2,14 milijardo. Lietuvoje, tarptautinės interneto tyrimų ir konsultacijų įmonės „Gemius“ atlikto Lietuvos elektroninės komercijos tyrimo duomenimis, 81 proc. gyventojų bent kartą yra pirkę internetu, o 9 proc. – niekada nėra pi...