Įpročiai kelyje: dėl baimės nepritapti aukojamas saugumas

Prisitaikymas, abejingumas ar netgi sukčiavimas savo gyvybės kaina – taip galima įvardinti vidutinį kelių eismo dalyvių psichologinį portretą. Pasak vairavimo mokyklos „Euroket“ psichologės Marijos Bagdonienės, Lietuvos visuomenės kultūra dar bręsta, tad atsakomybės stoka puikiai atsispinti kelių eismo dalyvių tarpe.

LUX Express

Tęsdami saugumo kampaniją „Užsisek saugos diržą autobuse“ tarptautinių maršrutų organizatorius „Lux Express“ siekia išsiaiškinti, koks yra statistinio Lietuvos kelių eismo dalyvio psichologinis portretas, formuojantis bendrą visuomenės statistiką. Remiantis 2017 metais kompanijos atlikta apklausa, vos 37 proc. Lietuvos gyventojų segasi saugos diržus autobuse.

Pasak psichologės Marijos Bagdonienės, diržų segėjimas kelionių metu dažniausiai yra grįstas elementariu įpročiu, kuris formuojasi girdint informaciją iš aplinkos šaltinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonių įpročius stimuliuoja ir asmeninė arba artimos aplinkos patirtis, sukelianti žmonių baimes dėl savo saugumo arba buvimo nubaustiems.

„Jei žmogus žino, kad kas nors iš artimųjų rato nukentėjo avarinėse situacijose, nes nebuvo prisisegę saugos diržo, tai be abejo, skatina prisisegti ir saugoti savo gyvybę. Taip pat, žmonės jautriai reaguoja į policijos pareigūnų nuobaudas. Kai asmuo kelyje yra pričiuptas be saugos diržo ir už tai gauna baudą, o vėliau turi ateiti į vairuotojų mokymus, tuomet tikimybė, kad kitą kartą jis prisisegs saugos diržą, yra daug didesnė. Jis jau pasimokė ir žino, kas atsitinka, kai nesilaiko taisyklės. Viena aišku, asmeninė patirtis visuomet labai stipriai sukrečia ir skatina daugiau labiau rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.“ – teigia psichologė.

Nesąmoningas prisitaikymas prie aplinkos kainuoja gyvybes

Lietuva, skirtingai nei Vakarų valstybės, tik pastaraisiais metais ima aktyviau kalbėti apie privalomą diržų segėjimą kelyje. Tai rodo ir aiškūs skaičiai – 34 proc. „Lux Express“ atliktos apklausos dalyvių teigia nepagalvojantys, jog tai yra privaloma. Tačiau psichologė M. Bagdonienė pabrėžia, kad problemos priežastys yra kompleksinės ir viena jų negali paaiškinti visos statistinės informacijos ar formuoti vienos nuomonės apie kelių eismo dalyvius.

„Lietuvoje palyginus neseniai pradėta kalbėti apie privalomą saugos diržų segėjimą. Jeigu apie kalbėtume su vyresniąja karta, jie greičiausiai labai nusistebėtų – kodėl to reikia? Štai jaunoji karta jau kitokia – jie geba atidžiau priimti įspėjamąją informaciją ir pritaikyti ją keliuose. Šiems pokyčiams reikia laiko ir bendro visuomenės įsitraukimo, abejingumo mažinimo, – sako psichologė. – Kitas dalykas, lemiantis abejingumą požiūrį į saugumą, yra noras pritapti prie kitų. Kuomet atsiranda kritinė masė žmonių, nesielgiančių pagal taisykles, tada tikriausiai saugiau yra neišsišokti ir prie jų prisijungti, nes tai natūraliai tampa norma. Tačiau šis prisitaikymas neretai kainuoja gyvenimą.“

Pastebimi sukčiavimo atvejai

Nors yra matomas akivaizdus visuomenės požiūrio į saugumą kelyje keitimosi tarpsnis, vis dėlto, nemaža dalis kelių eismo dalyvių sukčiauja rizikuodami savo pačių saugumu. Automobiliuose ar autobusuose naudodami trifazius saugos diržus, keliaujantys asmenys mėgsta užsisegti jiems patogesniu būdu, tačiau ne taip, kaip to reikalauja taisyklės. Specialistai vieningai teigia, jog netaisyklingas diržo segėjimas ir reikalavimų nesilaikymas negali tinkamai apsaugoti keleivių nelaimės metu.

„Manau, jog tai galima pavadinti žmonių tingumu, kuomet jie nesivargina išsiugdyti tinkamo keliavimo transporto priemonėmis įpročio. Pripažinkime – jeigu saugos diržas nėra užsegtas teisingai, tai gali labiau pakenkti nei padėti. Žmonės galvoja, kad užsisegiau ir to pakanka, kad diržas mane apsaugotų kelionės metu. Be to, svarbu pabrėžti, jog neretai kelių eismo dalyviai mano, jog jeigu mašinoje yra oro pagalvės, saugos diržų išvis nereikia. Bet vien pagalvės žmogaus gyvybės tikrai neapsaugo“, – įsitikinusi psichologė.

Galima pastebėti, kad visuomenės nuomonė dėl saugumo keičiasi į gerąją pusę – tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Štai 2012 metais pažeidimų nesegint saugos diržo buvo užfiksuota 23 tūkst. atvejų. Šiemet, per dešimt mėnesių, užfiksuota 14 tūkst. saugos diržų nesegėjimo keliuose atvejų ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjanti nusižengimų tendencija rodo, jog kelių eismo dalyviai tampa sąmoningesni, o naujiena apie diržo segėjimą virsta kasdieniu įpročiu.

LEXexpress saugosdiržai autobusas kelionės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Trečiadienio vakarą Palangos rajono meras Šarūnas Vaitkus feisbuko paskyrose pranešė, kad miestuose patvirtinta dar po du koronaviruso atvejus. „Informuojame, kad 2020-04-01 NVSC Palangos skyriuje gauti 2 pranešimai apie nustatytus susirgimus koronaviruso infekciją. Abu asmenys Palangos gyventojai. Pirminiais duomenimis, sergantys ir šeimos nariai per pastarąsias 14 dienų užsienyje nebuvo. Vienas medicinos darbuotojas, dirbantis sanatorijoje „Palangos gint...
Įvykiai
Siekiant stabdyti koronaviruso infekcijos plitimą ir apsaugoti šalies gyventojų sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu Lietuvoje griežtinamos visuotinio karantino sąlygos.  Kad būtų suvaldyti lėktuvais ir keltais į šalį atvykstančių žmonių srautai bei užtikrinta jų sveikatos kontrolė, Lietuvoje nuo balandžio 4 d. stabdomi skrydžiai bei keltai į šalį grįžtantiems keleiviams (bet ne krovinių ir prekių tiekimas), išskyrus kelto maršrutą Kylis...
Sveikata
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkstančių specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje. Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Veryg...
Sveikata
Palangos medikai penktadienį, balandžio 3 d., bus apmokyti saugiai paimti tepinėlį COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti. Planuojama, kad tepinėlius imsianti mobilioji brigada Palangoje darbą pradės jau kitą savaitę. „Nuoširdžiai dėkoju Palangos sveikatos įstaigoms – mūsų miesto poliklinikai, ypač – jos vadovei Jūratei Mikutienei, S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojų centrui ir jo vadovei Sondrai Kulikauskiene...
Kultūra
Balandžio 1-ąją Palangos orkestras mini orkestro atkūrimo 20-metį. Palangiškiai didžiuojasi kurorto orkestrantų profesiniais pasiekimais bei dėkoja už antrą šimtmetį puoselėjamą pučiamųjų muzikos tradiciją Palangoje ir miesto vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. Palanga nuo seno garsėja pučiamųjų muzikos tradicijomis ­– orkestro atliekamos melodijos kurorte skamba jau daugiau nei prieš šimtmetį. Ir šių dienų Palangos vasaros neįsivaizduojamos be garsio...
Įvykiai
Gerbiami klientai, Atsižvelgdami į susidariusią situaciją dėl COVID-19, maloniai prašome sudaryti mums sąlygas pateikti sąskaitas Jums saugiu elektroniniu būdu. Prašome Jūsų el. paštu, adresu [email protected]  siunčiamame laiške nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidaujate gauti sąskaitas, bei savo mokėtojo kodą (Sutarties numerį). Sąskaitų pristatymo būdą galite rinktis ir prisijungę prie mūsų svetainės https://www.ekasa.lt/?dep=28...
Kriminalai
Per karantiną daugelis esame priversti būti namuose, todėl itin daug laiko praleidžiame elektroninėje erdvėje – dirbame nuotoliniu būdu, perkame įvairias prekes ir paslaugas, bendraujame socialiniuose tinkluose. Klaipėdos policijos pareigūnai primena, kad tokioje situacijoje būtina išlikti ypač budriems ir elgtis itin apdairiai ir saugiai – sukčiavimų elektroninėje erdvėje gali daugėti, o sukčių spendžiami spąstai gali atrodyti labai įtikinamai. Į Klaipėdo...
Balandžio 1!
Viso pasaulio žmonių sukaupta informacija vienoje vietoje? Duomenys perduodami eksabaitų greičiu? Įrenginys skatinantis žmonių protines funkcijas bei kūrybinę veiklą? Kas dar visai neseniai būtų atrodę kaip mokslinė fantastika, šiandien virsta realiomis technologijomis. Po dviejų metų ilgų tyrinėjimų, eksperimentų bei darbo valandų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ Neurotinklų ir dizaino lab...
Sveikata
Šįryt Kauno oro uoste nusileido lėktuvas, kaip ir buvo planuota, atgabenęs 860 tūkst. vienkartinių kaukių, 430 tūkst. chirurginių kaukių, daugiau nei 50 tūkst. vienkartinės aprangos, 8500 apsauginių skafandrų ir 390 tūkst. vienkartinių kepuraičių, 100 tūkst. tamponėlių mėginių ėmimui, taip pat vienkartinių pirštinių ir respiratorių. Siuntos svoris – daugiau kaip 31 tona. Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės ope...