Dr. Dalia Klajumienė: dar tik mokomės vertinti XIX a. interjero dekorą

Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius.

Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais dekoro specialistais. Deja, ilgainiui daugelis istorinių interjerų detalių sunyko arba buvo sunaikintos. Iki šių dienų išliko tik pavieniai puošybos elementai, todėl dažnai labai sudėtinga atkurti autentišką visumą, nustatyti jų funkcinę ir estetinę paskirtį. Kalbėdama apie XIX–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų dekorą, mokslininkė išskiria penkis pagrindinius jo bruožus.

 Pirmasis – įsigali ornamentai. Anot dr. D. Klajumienės, dar tik mokomės skaityti XIX a. dekoro ornamentus. Viena sudėtingiausių užduočių ji laiko būtinybę įrodyti tokio dekoro išliekamąją vertę tiek restauratoriams, tiek visuomenei.

Pergolės, sodo pavėsinės, ornamentas buvusiuose Radvilų rūmuose Vilniuje, Vilniaus g. 41

„Radus iš pirmojo žvilgsnio neišraiškingą elementą, dažnai reikia suvokti ir pagrįsti, kodėl jis yra ten, kur yra, kaip jis įsikomponuoja į visą interjero pasakojimą. Yra daug atodangų, kurios iš pirmojo žvilgsnio nepalieka didesnio įspūdžio, bet, palyginę jas su XIX–XX a. pr. išleistų garsiausių interjero žurnalų pavyzdžiais, pamatome, kad tokios ornamentinės tapybos logika yra labai moderni“, – sako mokslininkė.

 Kitas svarbus aspektas – XIX a. gyvenamoje aplinkoje pradėti auginti augalai. Tai būdinga ne tik to meto dvarų, bet ir miesto kultūrai. Nuo Antikos laikų egzotiniai augalai buvo laikomi specializuotuose pastatuose ir patalpose. XIX a. atsiradus komercinei sodininkystei ir gėlininkystei, sodininkai ėmėsi veisti gėlynus, kad galėtų savo produkcija aprūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojus.

 „Pasiūla buvo didelė, todėl stengtasi, kad gyventojai pirktų augalų ištisus metus. Buvo teigiama, kad šaltuoju metų laiku, kai gamta miega, sodinukus galima puoselėti gyvenamojoje aplinkoje. Netgi publikuoti specialūs leidiniai su įvairiais patarimais, kaip auginti augalus namuose“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

 Pasak jos, išplitęs augalininkystės ir gėlininkystės menas atvėrė galimybę interjero kūrėjams savitai dekoruoti kambarius imituojant sodo architektūrą. Vienu populiariausių sprendimų tapo vadinamoji pergolė, kūrusi iliuziją, kad kambarys yra sodo pavėsinė. Dažniausiai tai būdavo patalpa šalia svetainės, kur geriama kava, arbata, maloniai bendraujama, arba vedanti į vidinį kiemelį, sodelį ir pan. Jeigu pergolės dekoras taikytas antro ar trečio pastato aukšto kambaryje, jo langai orientuoti arba į terasą, apstatytą vazonais su augalais, arba į sodą. Šios idėjos XIX a. greitai paplito po visą Europą neaplenkdamos ir Lietuvos. Kambariuose taip pat mėgta pasitelkiant tapybą, tam tikrus baldus ir augalus įrengti tarsi atviras arba uždaras sodo palapines.

Pramoninių lipdinių ir trafaretinės tapybos puošmenos name Vilniuje, K. Sierakausko g. 15

Trečiasis XIX a. interjero dekoravimo buožas susijęs su didžiosios pramonės revoliucijos padariniais.

 „Pramoninė masinė produkcija įsivyravo visose gyvenimo srityse, įskaitant interjerą. Kaip dabar žavimės naujosiomis technologijomis, taip anuomet žmonės mėgavosi galimybėmis greičiau ir įvairiau dekoruoti savo interjerą naudojant dar daugiau ir įvairesnių komponentų“, – pažymi dr. D. Klajumienė.

 Pasak mokslininkės, XIX a. pramoninės produkcijos tyrinėjimus sunkina tai, kad gana dažnai sudėtinga nustatyti tikruosius interjero dekoro elementų gamintojus. Tai ketvirtasis dr. D. Klajumienės išskiriamas minėto laikotarpio pasaulietinio dekoro bruožas. Didelės įmonės, sukūrusios vieną ar kitą dekoro elemento modelį, jį patentuodavo, o mažesnės tik pritaikydavo jį savo gamyboje. Įvairių fabrikų kataloguose galima rasti identiškų modelių, tačiau be konkretaus fabriko įspaudo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra tikrasis jo gamintojas.

Mozaikinio betono plytelių grindų raštas. Nuotraukų autorė – dr. D. Klajumienė

Dar vienas XIX a. pasaulietinių interjerų buožas – naujų apdailos medžiagų, taikomų technologijų gausa ir įvairovė. XIX a. grindų dangos nepaprastai spalvingos, dekoratyvios, bet vien ornamento nepakanka, kad būtų galima atskirti, iš kokios medžiagos – keramikos, betono ar presuoto marmuro – jos pagamintos. Siekiant įtikti kuo daugiau vartotojų, naujų apdailos medžiagų ornamentais ir kitomis savybėmis siekta atkartoti jau įprastus produktus.

 „Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

Dr. D. Klajumienė nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

nekilnojamasturtas;interjeras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 87:70 (22:18, 28:13, 20:15, 17:24) susitvarkė su „Palangos Kuršių“ (1-4) ekipa ir įsirašė ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai atitrūko antrajame kėlinyje. Justinas Jogminas pataikė iš toli, dvitaškį pridėjo Tomas Galeckas, o J. Jogminas surinko dar 4 taškus paeiliui ir marijampoliečių persvara išaugo iki 13 taškų – 35:22. Antrąjį kėlinį „Sūduva-Mantinga“ pabaigė laimėdama atkarpą 6:0 ir tokiu būdu susikrovė...
Laisvalaikis
Lapkričio 23 d. Palangos miestas minės Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną vyks šventinė eisena, Šv. mišios, gen. Jono Žemaičo paminklo pagerbimas, nemokamas šventinis koncertas ir kareiviškos vaišės. Kviečiame visus miesto gyventojus susiburti ir paminėti šią dieną. LAPKRIČIO 23 D. 11:30 val. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ŠVENTINĖ EISENADalyvauja Pakrančių apsaugos kariai, tremtiniai, Palangos ša...
Sportas
Likus mažiau nei mėnesiui iki 2021 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė rinktinės sudėtį atrankos rungtynėms su Albanijos ir Turkijos ekipomis. Į sąrašą pateko ir šešiolikmečių čempionate bronzos medalį iškovojusi Justė Veronika Jocytė, kuri pasak stratego, jau dabar turi grūdintis ir išmėginti savo jėgas moterų krepšinyje. „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėt...
Įvairios
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų...
Sveikata
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), įstatyme įtvirtindamas, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „Elektroninės sistemos bus integruotos tarpusavyje ir automatiškai keisis duomenimis paskyrus vaistą. Atėjus žmog...
Kriminalai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Prieš teismą stojo sutuoktinių pora – narkotikus platinęs 11 kartų už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą bei plėšimus teistas daugiabučio Minijos g., Kla...
Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.