Dr. Dalia Klajumienė: dar tik mokomės vertinti XIX a. interjero dekorą

Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius.

Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais dekoro specialistais. Deja, ilgainiui daugelis istorinių interjerų detalių sunyko arba buvo sunaikintos. Iki šių dienų išliko tik pavieniai puošybos elementai, todėl dažnai labai sudėtinga atkurti autentišką visumą, nustatyti jų funkcinę ir estetinę paskirtį. Kalbėdama apie XIX–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų dekorą, mokslininkė išskiria penkis pagrindinius jo bruožus.

 Pirmasis – įsigali ornamentai. Anot dr. D. Klajumienės, dar tik mokomės skaityti XIX a. dekoro ornamentus. Viena sudėtingiausių užduočių ji laiko būtinybę įrodyti tokio dekoro išliekamąją vertę tiek restauratoriams, tiek visuomenei.

Pergolės, sodo pavėsinės, ornamentas buvusiuose Radvilų rūmuose Vilniuje, Vilniaus g. 41

„Radus iš pirmojo žvilgsnio neišraiškingą elementą, dažnai reikia suvokti ir pagrįsti, kodėl jis yra ten, kur yra, kaip jis įsikomponuoja į visą interjero pasakojimą. Yra daug atodangų, kurios iš pirmojo žvilgsnio nepalieka didesnio įspūdžio, bet, palyginę jas su XIX–XX a. pr. išleistų garsiausių interjero žurnalų pavyzdžiais, pamatome, kad tokios ornamentinės tapybos logika yra labai moderni“, – sako mokslininkė.

 Kitas svarbus aspektas – XIX a. gyvenamoje aplinkoje pradėti auginti augalai. Tai būdinga ne tik to meto dvarų, bet ir miesto kultūrai. Nuo Antikos laikų egzotiniai augalai buvo laikomi specializuotuose pastatuose ir patalpose. XIX a. atsiradus komercinei sodininkystei ir gėlininkystei, sodininkai ėmėsi veisti gėlynus, kad galėtų savo produkcija aprūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojus.

 „Pasiūla buvo didelė, todėl stengtasi, kad gyventojai pirktų augalų ištisus metus. Buvo teigiama, kad šaltuoju metų laiku, kai gamta miega, sodinukus galima puoselėti gyvenamojoje aplinkoje. Netgi publikuoti specialūs leidiniai su įvairiais patarimais, kaip auginti augalus namuose“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

 Pasak jos, išplitęs augalininkystės ir gėlininkystės menas atvėrė galimybę interjero kūrėjams savitai dekoruoti kambarius imituojant sodo architektūrą. Vienu populiariausių sprendimų tapo vadinamoji pergolė, kūrusi iliuziją, kad kambarys yra sodo pavėsinė. Dažniausiai tai būdavo patalpa šalia svetainės, kur geriama kava, arbata, maloniai bendraujama, arba vedanti į vidinį kiemelį, sodelį ir pan. Jeigu pergolės dekoras taikytas antro ar trečio pastato aukšto kambaryje, jo langai orientuoti arba į terasą, apstatytą vazonais su augalais, arba į sodą. Šios idėjos XIX a. greitai paplito po visą Europą neaplenkdamos ir Lietuvos. Kambariuose taip pat mėgta pasitelkiant tapybą, tam tikrus baldus ir augalus įrengti tarsi atviras arba uždaras sodo palapines.

Pramoninių lipdinių ir trafaretinės tapybos puošmenos name Vilniuje, K. Sierakausko g. 15

Trečiasis XIX a. interjero dekoravimo buožas susijęs su didžiosios pramonės revoliucijos padariniais.

 „Pramoninė masinė produkcija įsivyravo visose gyvenimo srityse, įskaitant interjerą. Kaip dabar žavimės naujosiomis technologijomis, taip anuomet žmonės mėgavosi galimybėmis greičiau ir įvairiau dekoruoti savo interjerą naudojant dar daugiau ir įvairesnių komponentų“, – pažymi dr. D. Klajumienė.

 Pasak mokslininkės, XIX a. pramoninės produkcijos tyrinėjimus sunkina tai, kad gana dažnai sudėtinga nustatyti tikruosius interjero dekoro elementų gamintojus. Tai ketvirtasis dr. D. Klajumienės išskiriamas minėto laikotarpio pasaulietinio dekoro bruožas. Didelės įmonės, sukūrusios vieną ar kitą dekoro elemento modelį, jį patentuodavo, o mažesnės tik pritaikydavo jį savo gamyboje. Įvairių fabrikų kataloguose galima rasti identiškų modelių, tačiau be konkretaus fabriko įspaudo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra tikrasis jo gamintojas.

Mozaikinio betono plytelių grindų raštas. Nuotraukų autorė – dr. D. Klajumienė

Dar vienas XIX a. pasaulietinių interjerų buožas – naujų apdailos medžiagų, taikomų technologijų gausa ir įvairovė. XIX a. grindų dangos nepaprastai spalvingos, dekoratyvios, bet vien ornamento nepakanka, kad būtų galima atskirti, iš kokios medžiagos – keramikos, betono ar presuoto marmuro – jos pagamintos. Siekiant įtikti kuo daugiau vartotojų, naujų apdailos medžiagų ornamentais ir kitomis savybėmis siekta atkartoti jau įprastus produktus.

 „Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

Dr. D. Klajumienė nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

nekilnojamasturtas;interjeras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Birželio 25 dieną, popiet, Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, patalpos buvo uždūmintos, degė elektros skydinėje elektros laidai, kurie užgesinti 4 milteliniais gesintuvais. Gaisro metu aprūko elektros skydinės patalpos sienos ir lubos. Apdegė ir išsilydė elektros laidų instaliacija. Išvėdintos patalpos. Pastatas 2 aukštų, apkaltas medinėmis dailylentėmis, perdengimas gelžbetoninis.
Įvykiai
Vasaros sezonui prasidėjus būsto besidairančių pirkėjų žvilgsniai tradiciškai nukrypsta į pajūrį bei šalies kurortus. Tiesa, šiemet atostogų sezoną Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasitiko skirtingomis nekilnojamojo turto (NT) tendencijomis. Registrų centro sukaupta sandorių statistika rodo, kad iš kurortų šiemet išsiskyrė Palanga, o štai Druskininkai, Trakai ir Neringa būsto pirkėjų suviliojo mažiau nei pernai. Naujai plėtojami NT projektai be...
Įvykiai
Palanga pasirengusi kitąmet kurorte vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui – konstatuota trečiadienį vykusio susitikimo su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) prezidentu Ulfu Rozenbergu ir generaliniu sekretoriumi Koru Niehofu metu. EBBA atstovai Palangoje lankėsi norėdami su organizatoriais – „Palangos orkestro“ atstovais –aptarti pasirengimo būsimam čempionatui klausimus. Su U. Rozenbergu bei K. Niehofu susitiko „Pal...
Įvykiai
Šio projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas Palangos miesto šeimoms, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimas įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas Palangos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneris – labdaros ir paramos fondas Vaikų dienos centras Dienvidis, teiksiantis psichologo ir mediatoriaus paslaugas. Paslaugos bus teiki...
Įvykiai
S. Vainiūno meno mokykla auklėtinius rudenį pasitiks atsinaujinusi – įgyvendinant šios ugdymo įstaigos remonto darbų antrąjį etapą, birželį baigtas fortepijono bei dviejų styginių instrumentų klasių remontas. Pirmuoju etapu praėjusiais metais atnaujintas Dailės skyrius. Darbai atlikti Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis. Atliekant fortepijono bei styginių instrumentų korpuso remontą buvo atnaujintos 6 klasės, tad šių instrumentų įvaldymo subt...
Laisvalaikis
Vasarą Lietuvos pajūrį aplanko begalės poilsiautojų, važiuojančių čia padrybsoti kopose ar pasidairyti po kurortinį naktinį gyvenimą. Tačiau šią karštą vasarą verta prisiminti, kad Lietuvos pajūryje organizuojami ir populiarūs festivaliai, kurių organizatoriai kviečia ne tik patrypti kojomis, bet ir įsilieti į begales įvairių veiklų. Tad kokių pajūrio festivalių labiausiai laukiame šią vasarą? Pudra Tai festivalis, kuriame renkasi charakteringa publika, pa...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ komplektaciją naujajam NKL sezonui pradeda žvalgydamiesi į ateitį – komandos gretas papildys 21-erių metų Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas. Su 200 cm ūgio krepšininku pasirašyta sutartis pagal formulę „2+1”. Lengvojo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis Vyšniauskas praėjusiais metais spindėjo Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione, kur buvo rezultatyviausias 2018-19 sezono krepšininkas. Biržų „Biržai-KKSC“...
Kultūra
Pasaulinio garso šou-baletas „Todes“ atvyksta į Palangą. Garsios baletmeisterės Alos Duchovos įkurtas baletas Lietuvos kurorte pristatys naują 30-ties metų jubiliejui skirtą programą. Liepos 7 d.  Palangos koncertų salėje vyksiantis įspūdingas šokio spektaklis bus vienintelis šou-baleto „Todes“ pasirodymas Palangoje. Bilietus į vienintelį šou-baleto „Todes“ pasirodymą Palangoje galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu: www.bilietai.lt. Pasak...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ priartėjo prie pirmaujančios Marijampolės „Sūduvos“. Sostinės ekipa 15-ojo turo susitikime namuose 3:2 (2:2) nugalėjo čempionato autsaiderę „Palangą“. Vilniaus klubas užtikrintai pradėjo rungtynes ir jų neabejotinas pranašumas švieslentėje atsispindėjo jau 7-ąją minutę. Po į rikiuotę grįžusio Victoro Perezo perdavimo Liviu Antalis sulaukė daug erdvės, įsiveržė į baudos aikštelę bei tiksliai smūgiavo į tolimąjį vartų kampą.Šeimininkai da...