Besaikis vartojimas: kaip išsivaduoti iš nekontroliuojamo pirkimo gniaužtų?

Statistika rodo, kad daugybė žmonių dažnai perka visai nereikalingus daiktus – maždaug 40 proc. europiečių kiekvieną savaitę įsigyja po daiktą, kurio niekada nepanaudoja. Shuttestock nuotr.

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimokultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai, kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero, visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Statistika rodo, kad daugybė žmonių dažnai perka visai nereikalingus daiktus – maždaug 40 proc. europiečių kiekvieną savaitę įsigyja po daiktą, kurio niekada nepanaudoja. „Worldwatch“ instituto duomenimis, besaikis vartojimas itin išryškėja kai kuriuose žemynuose: 12 proc. gyventojų iš Europos ir Šiaurės Amerikos priskaičiuojama 60 proc. visų pasaulio išlaidų, kai Pietų Azijai ir Afrikai tenka tik 3,2 proc. išlaidų.

Viena iš besaikio vartojimo apraiškų – kompulsyvus pirkimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjų, mokslinių tyrimų rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad kompulsyvus pirkimas yra susijęs su įvairiomis nepageidaujamomis psichologinėmis, socialinėmis ir finansinėmis pasekmėmis.

Į kompulsyvų pirkimą linkusiems vartotojams būdingas didesnis nepasitenkinimas gyvenimu, šių vartotojų gyvenimo kokybė yra prastesnė, jie patiria žymiai daugiau finansinių nuostolių, dažniau kenčia dėl prastesnių santykių šeimoje. Empirinių tyrimų rezultatai taip pat rodo ryšį tarp polinkio į kompulsyvų pirkimą ir nerimo sutrikimų.

Šios ir daugelis kitų nepageidaujamų pasekmių vartotojų asmeninei gerovei paskatino KTU marketingo mokslo tyrėjas doc. dr. Beatą Šeinauskienę, doc. dr. Aušrą Rūtelionę, dr. Astą Tarutę ir psichologijos mokslo tyrėją prof. dr. Rositą Lekavičienę įsigilinti į kompulsyvaus pirkimo reiškinio priežastis.

Pirkimas tarsi terapija

Pasak A. Rūtelionės, įvairios perteklinio pirkimo formos, pavyzdžiui, impulsyvus ir kompulsyvus pirkimas, skatinančios besaikį vartojimą, priskiriamos mažiau racionaliai vartotojų elgsenai.

„Tiek vartotojams lengviau atpažįstamas impulsyvus, tiek kompulsyvus pirkimas nukrypsta nuo normalios pirkimo elgsenos. Abu pasižymi didesniu emociniu įsitraukimu į pirkimo procesą bei nenumaldomu troškimu pirkti“, – sako ji.

Egzistuoja keletas paaiškinimų, kodėl vieni vartotojai yra labiau linkę pirkti kompulsyviai nei kiti. A. Tarutė teigia, kad tokia pirkimo elgsena neigiamus jausmus patiriantiems žmonėms dažnai tarnauja kaip būdas praskaidrinti nuotaiką.

„Kompulsyvus pirkimas pasižymi iš vartojimo veiklos kylančia terapine galia ir gali būti pasitelktas norint išsivaduoti iš neigiamos emocinės būsenos. Tam, kad palengvintų emocines kančias, vartotojai beatodairiškai perka, šią savo elgseną suvokdami kaip savęs apdovanojimą ar pamaloninimą“, – pažymi A. Tarutė.

Tyrimai rodo, kad moterys labiau pasiduoda pagundai ir yra dažniau linkusios įsitraukti į vadinamąją „mažmeninės prekybos terapiją“ nei vyrai.

Siekia tapti idealiais

KTU marketingo mokslo tyrėjos tikina, kad vaikystėje patirti konfliktai šeimoje ar tėvų skyrybos taip pat gali pastūmėti žmones į besaikį vartojimą. Jis gali būti siejamas ir su materializmu. „Rezultatų analizė atskleidė, kad žmonės, kurie išpažįsta materialines vertybes, pasižymi didesniu polinkiu pirkti kompulsyviai“, – teigia B. Šeinauskienė.

Anot tyrėjų, materializmas gali būti sietinas su prastesne gyvenimo kokybe, užimamu socialiniu statusu. Taip pat materializmo priežastimis tampa nesaugumo jausmas ar vaikystėje patirtos traumos bei nepatenkinti poreikiai.

Visgi nuolatinės pastangos įveikti psichologinį diskomfortą perkant ilgainiui gali tapti nekontroliuojamais pirkimo įpročiais, pasireiškiančiais kompulsyvia pirkimo elgsena.

Dar vienas paaiškinimas, kodėl vartotojai linksta į nesaikingą pirkimą, grindžiamas „pabėgimo teorija“, pagal kurią nesugebėjimas patenkinti pernelyg didelių sau keliamų reikalavimų kartais tampa toks nepakeliamas, kad vartotojai ieško būdų kaip išvengti šio psichologiškai ir emociškai skausmingo savęs priėmimo.

„Vartotojai žiūri į save savikritiškai, mato daug trūkumų tarp realaus ir tobulo savęs. Būtent tada panirimas į besaikį pirkimą tampa būdas priartinti tą savo dabartinį prie idealaus“, – sako B. Šeinauskienė. Vartotojai bando kompensuoti savo menamus trūkumus per materialines gerybes, kurios šiuo atveju tampa identiteto pakaitalu.

Pasinėrimas į kompulsyvų pirkimą tampa išeitis, duodanti taip trokštamą, nors ir laikiną palengvėjimą, užsimiršimą, galimybę susidoroti su nepilnavertiškumo jausmu, pabėgant iš skausmingos ar net pasibjaurėjimą sukeliančios vidinės būsenos.

Pirkimo metu ypač svarbios emocijos

R. Lekavičienė teigia, kad besaikis vartojimas neatsiejamas nuo emocijų. Pasak jos, žmogui labai dažnai atrodo, kad priimdamas sprendimus įvairiais gyvenimiškais klausimais jis mąsto racionaliai, tačiau tyrimai rodo didelę emocijų svarbą.

„Dar daugiau – emocija negali būti eliminuojama iš racionalaus mąstymo procesų ir, kai kurių mokslininkų požiūriu,  netgi užima centrinę poziciją jų atžvilgiu. Tad kuo individo emocinis intelektas labiau išvystytas, tuo efektyvesnis sprendimų priėmimas yra tikėtinas“, – pažymi ji.

„Mokslinės literatūros analizė mums leido daryti prielaidą, kad emocinis intelektas turėtų apsaugoti nuo polinkio taikyti išsisukinėjimo ar vengimo strategijas, pasireiškiančias kompulsyviu pirkimu“, – teigia B. Šeinauskienė.

Emocinis intelektas susideda iš skirtingų komponentų, tarp kurių svarbiausi – mokėjimas atpažinti bei suprasti savo ir kitų emocijas bei gebėjimas jas valdyti.

KTU vartotojų materializmo klasterio tyrėjos analizavo dvi emocinio intelekto dedamąsias: ar asmenybė supranta savo kylančias emocijas ir ar jas sugeba valdyti.

Atlikus žvalgybinį tyrimą jaunųjų vartotojų imtyje nustatyta, kad tarp kompulsyvaus pirkimo, emocinio intelekto ir materializmo egzistuoja tam tikras ryšys: išsiaiškinta, kad žemesnis emocinis intelektas (prastesni emocijų valdymo įgūdžiai) siejasi su didesniu materializmo lygiu ir didesniu polinkiu į kompulsyvų pirkimą.

„Kuo žmogaus emocinis intelektas, savo emocijų valdymo prasme, žemesnis, tuo labiau jis bus linkęs pirkti kompulsyviai“, – sako A. Tarutė.

R. Lekavičienės teigimu, tokio pobūdžio moksliniai tyrimai duoda dvejopą naudą. Mokslo prasme – leidžia toliau plėtoti vadinamąjį emocijos ir priežasties sąryšio modelį ir suprasti, kaip žmogus atsirenka, kokios problemos ir kokia seka turėtų būti sprendžiamos, į kokią priežastį reikia atkreipti dėmesį, kuomet yra priimamas sprendimas.

Praktinio naudingumo prasme empiriniai tyrimai leidžia įvardinti konkrečius veiksnius, per kuriuos galima koreguoti probleminį asmenybės elgesį, šiuo atveju – kompulsyvų pirkimą.

Emocinis intelektas – išeitis?

„Jeigu žmogus gali ugdyti savo emocinį intelektą ir išmokti geriau suvokti, valdyti savo emocijas ir panaudoti emocinę informaciją priimant labiau pagrįstus sprendimus, tuomet emocijų supratimo ir valdymo gebėjimai galėtų tapti prevencinė priemonė, apsauganti vartotojus nuo žalingos, su priklausomybėmis sietinos pirkimo elgsenos“, –  tokią prielaidą kelia KTU vartotojų materializmo klasterio tyrėjos. Pasak jų, gauti tyrimo rezultatai tarsi perša pozityvų atsakymą. Logiškai galvojant, kompulsyvus pirkimas turėtų būti paveikiamas per emocinio intelekto ugdymą, o konkrečiau – per dviejų svarbių emocinio intelekto dedamųjų, t. y., savo emocijų supratimo ir jų reguliavimo, ugdymą.

Atrodytų, kad pakanka sustiprinti šiuos gebėjimus, ir kompulsyvaus pirkimo problema bus išspręsta. „Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo, nes lieka daug neatsakytų klausimų“, – įspėja prof. R. Lekavičienė.

Jos teigimu, visų pirma, tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės apie emocinio intelekto vystymo galimybę apskritai: ar tai yra paveldėta, nekintanti intelekto forma, ar, priešingai, tai yra vystomų gebėjimų rinkinys.

Antra problema, kad net ir pripažinus, jog emocinis intelektas gali būti vystomas, yra nesutariama, kokio amžiaus žmogus imliausias tokiam ugdymui. Vienų nuomone, emocinio intelekto vystymui palankiausias laikas – vaikystė, kai ryšiai smegenyse formuojasi sparčiausiai.

Tačiau yra ir tokiam požiūriui prieštaraujančių ir teigiančių, kad vaiko smegenys yra tiesiog nepajėgios priimti tokio pobūdžio intervencijų, tad geriausias emocinio intelekto vystymo laikas –  suaugusiojo amžiaus tarpsnis.

„Taip pat daug diskusijų sukelia pats emocinio intelekto lavinimo programų pobūdis: neretai jos parengiamos paviršutiniškai ir pagal turinį apskritai būna nutolusios nuo emocinio intelekto sampratos. Todėl pasiryžus „patreniruoti“ savo emocinį intelektą reiktų atidžiai pasirinkti kvalifikuotą specialistą“, – pataria R. Lekavičienė.

Tyrėjos pažymi, kad yra ir daugiau neatsakytų klausimų, kurie mokslininkams neleidžia patvirtinti, kad kompulsyvus pirkimas yra nesunkiai suvaldomas.

„Visgi norisi būti optimistiškiems: jeigu jūs save priskiriate kompulsyviems pirkėjams, ši problema gali savaime sumenkti vyresniame amžiuje. Kai kurie tyrimai rodo, kad ir be specialaus ugdymo emocinis intelektas aukščiausią lygį pasiekia sulaukus 40-50 metų, o tai žmogui padeda sureguliuoti nemažai pačių įvairiausių gyvenimiškų problemų“, – sako R. Lekavičienė.

pirkiniai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 87:70 (22:18, 28:13, 20:15, 17:24) susitvarkė su „Palangos Kuršių“ (1-4) ekipa ir įsirašė ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai atitrūko antrajame kėlinyje. Justinas Jogminas pataikė iš toli, dvitaškį pridėjo Tomas Galeckas, o J. Jogminas surinko dar 4 taškus paeiliui ir marijampoliečių persvara išaugo iki 13 taškų – 35:22. Antrąjį kėlinį „Sūduva-Mantinga“ pabaigė laimėdama atkarpą 6:0 ir tokiu būdu susikrovė...
Laisvalaikis
Lapkričio 23 d. Palangos miestas minės Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną vyks šventinė eisena, Šv. mišios, gen. Jono Žemaičo paminklo pagerbimas, nemokamas šventinis koncertas ir kareiviškos vaišės. Kviečiame visus miesto gyventojus susiburti ir paminėti šią dieną. LAPKRIČIO 23 D. 11:30 val. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ŠVENTINĖ EISENADalyvauja Pakrančių apsaugos kariai, tremtiniai, Palangos ša...
Sportas
Likus mažiau nei mėnesiui iki 2021 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė rinktinės sudėtį atrankos rungtynėms su Albanijos ir Turkijos ekipomis. Į sąrašą pateko ir šešiolikmečių čempionate bronzos medalį iškovojusi Justė Veronika Jocytė, kuri pasak stratego, jau dabar turi grūdintis ir išmėginti savo jėgas moterų krepšinyje. „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėt...
Įvairios
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų...
Sveikata
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), įstatyme įtvirtindamas, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „Elektroninės sistemos bus integruotos tarpusavyje ir automatiškai keisis duomenimis paskyrus vaistą. Atėjus žmog...
Kriminalai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Prieš teismą stojo sutuoktinių pora – narkotikus platinęs 11 kartų už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą bei plėšimus teistas daugiabučio Minijos g., Kla...
Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.