Klaipėda apsisprendė – taps Baltijos regiono mėlynosios ekonomikos centras

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė Klaipėda.

Į Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Jolantos Kairės nuotr. (15min.lt)

Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pristatė Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, kuri jau dabar tampa impulsu ir pagrindu visam regionui vystyti. Klaipėda nutarė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu.

Šiuo metu partnerių, konsultantų ir ekspertų komanda rengia strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris bus pristatytas šį pavasarį.

Į Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų bei daugiau 100 įsitraukusių kitų sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir Klaipėdos vizijos, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.

„Klaipėda turėjo du kelius – nieko nedaryti, „vegetuoti“ ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis. Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Dabar visi partneriai turime vieningą viziją ir sutarimą, kokį miestą norime kurti, kokias prioritetines sritis turime vystyti. Ekonominio proveržio strategijos reikia miestui, kad protai nenutekėtų, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir čia kurti gyvenimą, investuotojai mus matytų kaip patikimą ir progresyvų partnerį“, – įsitikinęs Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką.

Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos. 

"Neabejoju, kad maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Klaipėdai suteiks naują kvėpavimą. Istoriškai yra susiklostę, kad uostas yra mieste, tad turime protingai ir darniai išnaudoti šią galimybę. Esame klaipėdiečiai ir mūsų visų siekis yra, kad mūsų miestas būtų gyvas, kad jis būtų patrauklus gyventi, dirbti ir kurti, įsitvirtinti jauniems žmonėms. Uosto plėtra gali sukurti unikalią progą Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – dialogas tarp uosto ir mokslo mums ypač svarbus“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

„Vieninga strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti ir konkuruoti. Ateities verslui ieškosime bendrų sprendimų, kurie augins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą. Ieškosime naujų bendradarbiavimo formų – medienos, biotechnologijų klasteriai leis įmonėms vienytis konkurencinėje kovoje su pasaulinio lygio kompanijomis. Klaipėdos pramonininkų asociacija pasiruošusi telkti verslo bendruomenę naujiems konsoliduotiems sprendimams“, – sako Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas.

Vystant bioekonomiką Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.

„Klaipėdos universitetas siekia prasmingai prisidėti prie svarbių Klaipėdos miestui ir regionui mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Tikime, kad bendra partnerių strategija leis mokslo žinias efektyviau diegti versle ir viešajame sektoriuje. Bioekonomikos proveržio kryptis, apimanti akvakultūros, biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos segmentus, yra mokslo žinioms reikli ir imli sritis. Universiteto vaidmuo yra svarbus, nes vystant minėtus segmentus žinių kūrimas turi būti grindžiamas plačiu tarpdiscipliniškumu, o jų taikymas – inovatyviais sprendimais. Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, tačiau jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas“, – tvirtina prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos universiteto rektorius.

Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030-ųjų tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrę įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

„Mums modeliuojant investuotojų pritraukimo kryptis ypač svarbu žinoti bendrą miesto ekonominę viziją ir kartu su visa bendruomene veikti greitai, kryptingai ir koordinuotai. Investuotojų pritraukimas yra bendras darbas ir kai kurie projektai ateis priklausomai ne tik nuo laisvosios ekonominės zonos pastangų, bet ir nuo partnerių priimtų sprendimų. Todėl iš ties džiaugiuosi, kad savivaldybė pasiryžo šiuo atveju būti dialogo iniciatoriumi ir nepabijojo įtraukti verslo bendruomenę. Dabar kartu turime galvoti apie naujas technologijas, šiuolaikinę gamybą ir pasiruošti konkuruoti dėl naujų pramonės šakų, kur turime didžiausias sukauptas žinias ir patirtį – tai plastiko pramonė, metalo apdirbimas, elektroniniai automobilių komponentai, logistikos grandinės valdymas ir technologiniai sprendimai. Tai kels klaipėdiečių atlygius ir suteiks galimybę grįžti“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius.

Vystydami kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja. Klaipėda nori pritraukti užsienio šalių paslaugų centrus, kurie teiks sprendimus ir užtikrins IT, inžinerines, technologines funkcijas logistikos bei pramonės įmonėms. Bus toliau buriamas kūrybinių industrijų klasteris, kuris kurs inovatyvius skaitmeninius ir inžinerinius sprendimus Lietuvos bei užsienio verslams.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos jūrinės ir kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomikos kryptys taip pat apima turizmo sektoriaus plėtrą. Pasak strategijos partnerių, turizmas išlieka viena iš prioritetinių krypčių, tik dėl regiono specifikos Klaipėdos turizmo sektorius yra kitoks nei Kuršių nerijos ar kaimyninės Palangos. Klaipėda sieks įtvirtinti savo pozicijas jūrinio ir sveikatinimo turizmo srityse bei tapti verslo ir konferencinio (MICE) turizmo traukos centru Rytų Baltijos regione.

„V.P.“  inf.

Apie KLAIPĖDA 2030

Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 kuria ir įgyvendins Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Uostamiesčio partnerių užsakymu galimybių studiją, strategiją bei priemonių planą už beveik 148 tūks. EUR rengia tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ (EY).

Rengiant strategiją įsitraukė daugiau nei 100 Klaipėdos verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovų.

Strategijos įgyvendinimo priemonių planą partneriai planuoja pristatyti 2018 m. pavasarį.

Klaipėdosjūrųuostas Klaipėda
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 87:70 (22:18, 28:13, 20:15, 17:24) susitvarkė su „Palangos Kuršių“ (1-4) ekipa ir įsirašė ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai atitrūko antrajame kėlinyje. Justinas Jogminas pataikė iš toli, dvitaškį pridėjo Tomas Galeckas, o J. Jogminas surinko dar 4 taškus paeiliui ir marijampoliečių persvara išaugo iki 13 taškų – 35:22. Antrąjį kėlinį „Sūduva-Mantinga“ pabaigė laimėdama atkarpą 6:0 ir tokiu būdu susikrovė...
Laisvalaikis
Lapkričio 23 d. Palangos miestas minės Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną vyks šventinė eisena, Šv. mišios, gen. Jono Žemaičo paminklo pagerbimas, nemokamas šventinis koncertas ir kareiviškos vaišės. Kviečiame visus miesto gyventojus susiburti ir paminėti šią dieną. LAPKRIČIO 23 D. 11:30 val. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ŠVENTINĖ EISENADalyvauja Pakrančių apsaugos kariai, tremtiniai, Palangos ša...
Sportas
Likus mažiau nei mėnesiui iki 2021 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė rinktinės sudėtį atrankos rungtynėms su Albanijos ir Turkijos ekipomis. Į sąrašą pateko ir šešiolikmečių čempionate bronzos medalį iškovojusi Justė Veronika Jocytė, kuri pasak stratego, jau dabar turi grūdintis ir išmėginti savo jėgas moterų krepšinyje. „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėt...
Įvairios
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų...
Sveikata
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), įstatyme įtvirtindamas, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „Elektroninės sistemos bus integruotos tarpusavyje ir automatiškai keisis duomenimis paskyrus vaistą. Atėjus žmog...
Kriminalai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Prieš teismą stojo sutuoktinių pora – narkotikus platinęs 11 kartų už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą bei plėšimus teistas daugiabučio Minijos g., Kla...
Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.