Metų mero rinkimai: Palangos vadovas Š.Vaitkus išlaiko lyderio pozicijas

Portalo alfa.lt surengtuose Metų mero rinkimuose Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus jau kelintą dieną išlaiko daugiausiai vertintojų balsų sulaukiančio politiko lyderio pozicijas. O tai reiškia, kad pirmauja ne tik Palangos vadovas, bet ir didžiausias šalies kurortas. Siūlome jums portalo alfa.lt žurnalistų parengtą interviu su Š.Vaitkumi.

Balsuoti dar galite alfa.lt/savivaldybė/31/Šarūnas-vaitkus. "V.P." nuotr.

Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu mero poste?

Neslėpsiu – man smagu, be išsakomų įvairių problemų, girdėti ir teigiamus atsiliepimus apie kurorto infrastruktūros pokyčius per paskutiniuosius metus. Naujai atsiradę ištisus metus veikiantys sveikatinimo, sporto, rekreacijos bei kultūros objektai esmingai pakeitė ne tik poilsiautojų, bet ir pačių palangiškių gyvenimo sąlygas. Kita vertus, labai svarbu, kad bendromis visų korortinių miestų vadovų pastangomis pavyko pakeisti patį požiūrį į šalies kurortus. Nevardinant šių specifinių miestų funkcijų svarbos, galiausiai tapo aišku, jog kurortai, kaip ir didieji Lietuvos miestai, pirmiausia reprezentuoja visą šalį tarytum jos vizitinė kortelė.

Ką norėjote pakeisti savo savivaldybėje, bet iki šiol nepavyko?

Manau, kad galėjome daugiau nuveikti miesto rinkodaros srityje. Kitaip tariant, yra dar daug neišnaudotų galimybių pristatant Palangos kurortą kaip tam tikrą prekinį ženklą su visu jo turiniu. Mes privalome nuosekliai ir aiškiai pozicionuoti kaip šiuolaikiškas ir patrauklus kurortas įvairiuose segmentuose: turizmo, rekreacijos, sveikatinimo, kultūros, sporto, investicijų ir pan. Tam tikslui turime naudoti pačius inovatyviausius, moderniausius metodus ir instrumentus, užtikrinant kuo platesnę informacijos sklaidą.

Kokį matote didžiausią iššūkį mero poste šiemet?

Skirsiu didelį dėmesį Šventosios rekreacinio bei žvejų uosto atstatymui. Šiuo metu Vyriausybėje sprendžiamas klausimas dėl šio uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei. Perdavus Šventosios uostą savivaldybei, būtų sudarytos sąlygos priekrantės žvejų veiklai bei vandens turizmo plėtrai Vakarų Lietuvos regione.

Taip pat ne mažiau svarbu sutelkti pastangas skrydžių iš Palangos oro uosto geografinei plėtrai didinti. Palangos savivaldybės kartu su kitų Klaipėdos regiono savivaldybių dėmesys bei skiriamos biudžeto lėšos oro susisiekimui gerinti jau davė apčiuopiamų rezultatų. Šios pastangos lėmė, kad 2016 m. gerokai išsiplėtė skrydžių iš Palangos geografija – pradėti nauji skrydžiai į Londoną, Varšuvą, Minską, Ukrainą, Glasgą ir kt., o Palangos oro uostas pripažintas kaip vienas iš sparčiausiai augančių tarp mažų oro uostų Europoje. Keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Šiuo metu kartu su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis tariamės su viena aviakompanija, kuri iš Palangos oro uosto skraidytų į Vokietijos Hamburgo miestą.

Kas labiausiai trukdo įgyvendinti pažadus rinkėjams?

Toks reliatyvus dalykas kaip laikas. Kartais tenka dirbti net septynias dienas per savaitę, anaiptol neapsiribojant aštuoniomis darbo valandomis per dieną. Tam tikri procesai, įvairios formalios procedūros negailestingai pareikalauja daug brangaus laiko. Bet ir ne tai didžiausia problema. Neretai tiesiog glumina tam tikrų institucijų abejingumas. Pavyzdžiui, jau išgarsėjusių pajūrio tualetų atveju. Beveik visi sutinka, kad ši paplūdimio infrastruktūra būtina kaip geras oras mūsų kurorto lankytojams. Suprantama, kad statybų priežiūrą vykdanti institucija gali turėti savo nuomonę ir įžvelgti, kad konteineriai pastatyti neva pažeidžiant prieš kelis dešimtmečius priimtus teisės aktus, kurie iš esmės nebeatitinka šių dienų realijų.

Kas tokiu atveju pirmiausia būtų daroma veiksmingai ir operatyviai sprendžiant problemą? Nedelsiant prie vieno stalo sėstų visų atsakingų institucijų atstovai ir aptartų, kaip ir kada pakeisti akivaizdžiai žmonių interesų netenkinančius teisės aktus. Turėtų būti aiškiai sutarta, kas, kada ir ką daro. Tačiau užuot šią problemą greitai išsprendus žmonių naudai, Palangos savivaldybė priversta laiką gaišti ginčams teisme su kita valstybės institucija, siekiant įrodyti, kas buvo vis dėlto teisus kažkada prieš metus.

Yra ir kitų pavyzdžių. Taigi manęs jau daug kas nestebina, nors pastangų, kad nenusvirtų rankos matant tokį abejingumą, patikėkite, reikia daug.

Kokias tris didžiausias problemas būtina išspręsti Lietuvoje?

Man regis, kad Lietuvoje įsigali sniego gniūžtės nuo kalno principas. Mažėja Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl mažėja ir investuotojų į gamybą skaičius – nėra kam dirbti. Dėl to beveik neauga vartojimas, o bendras vidaus produktas vis dar esmingai atsilieka nuo ES vidurkio. Ir vėl galime grįžti į uždaro ratą pradžią – stokojant investicijų, ypač į našias gamybos technologijas, vidaus produkto gamyba bei jos našumas atsilieka, todėl per lėtai kyla maži darbuotojų atlyginimai, o tai verčia žmonės vykti ten, kur jie didesni.

Bet tai vis dėlto nėra pati didžiausia Lietuvos bėda. Veikiausiai kur kas blogiau, kai jaunimą yra apėmusi neviltis dėl ateities ir jie ieško darbo svetur. Tokiu būdu žmonės savo gimtinę palieka tartum per prievartą.

Žmonės dažnai girdi vien politikų rietenas dėl įvairių nereikšmingų dalykų, net dėl buitinių smulkmenų, tačiau negirdi ir nemato diskusijų dėl pačių vystymosi tikslų, ką galiausiai norima pasiekti.

Lietuvos jaunimas turėtų daugiau vilties, jei matytų, kad į viešąjį sektorių gebama pritraukti ne vidutinybes, bet ambicingus ir pripažintus savo srities lyderius, kurie veiksmingai atliktų konkrečius darbus.

Gal pasirodysiu kiek naivus, bet manau, kad dabar kaip niekada yra svarbu, jog Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai, gal net visuomenės lyderiai, sutartų dėl esminių šalies vystymosi krypčių, svarbiausių šalies prioritetų, tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių. Ir – svarbiausia – vardan tos Lietuvos dirbtų petis į petį, kaip tai padarė 1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų, prieš tai radę kompromisą, nors ne visi buvo vienodų politinių pažiūrų.

Kuris meras, Jūsų nuomone, šį kartą yra nusipelnęs geriausiojo vardo?

Išskirti vieno negaliu, nes žinau daug savo kolegų, kurie nuoširdžiai dirba savo krašto žmonėms, o objektyvių matmenų, kuriais būtų galima išmatuoti tas pastangas, nėra. Bet man labiausiai imponuoja tie merai, kurie nenuleidžia rankų ir mėgina pakeisti žmonių gyvenimą, rodos, net beviltiškoje situacijoje. Su didele pagarba vertinu merų pastangas, bandant privilioti į nykstančius mažus provincijos miestelius ne tik investuotojų, bet ir, pavyzdžiui, jaunų gydytojų, mokytojų, inžinierių, kitų specialistų.

alfa.lt

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 87:70 (22:18, 28:13, 20:15, 17:24) susitvarkė su „Palangos Kuršių“ (1-4) ekipa ir įsirašė ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai atitrūko antrajame kėlinyje. Justinas Jogminas pataikė iš toli, dvitaškį pridėjo Tomas Galeckas, o J. Jogminas surinko dar 4 taškus paeiliui ir marijampoliečių persvara išaugo iki 13 taškų – 35:22. Antrąjį kėlinį „Sūduva-Mantinga“ pabaigė laimėdama atkarpą 6:0 ir tokiu būdu susikrovė...
Laisvalaikis
Lapkričio 23 d. Palangos miestas minės Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną vyks šventinė eisena, Šv. mišios, gen. Jono Žemaičo paminklo pagerbimas, nemokamas šventinis koncertas ir kareiviškos vaišės. Kviečiame visus miesto gyventojus susiburti ir paminėti šią dieną. LAPKRIČIO 23 D. 11:30 val. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ŠVENTINĖ EISENADalyvauja Pakrančių apsaugos kariai, tremtiniai, Palangos ša...
Sportas
Likus mažiau nei mėnesiui iki 2021 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė rinktinės sudėtį atrankos rungtynėms su Albanijos ir Turkijos ekipomis. Į sąrašą pateko ir šešiolikmečių čempionate bronzos medalį iškovojusi Justė Veronika Jocytė, kuri pasak stratego, jau dabar turi grūdintis ir išmėginti savo jėgas moterų krepšinyje. „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėt...
Įvairios
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų...
Sveikata
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), įstatyme įtvirtindamas, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „Elektroninės sistemos bus integruotos tarpusavyje ir automatiškai keisis duomenimis paskyrus vaistą. Atėjus žmog...
Kriminalai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Prieš teismą stojo sutuoktinių pora – narkotikus platinęs 11 kartų už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą bei plėšimus teistas daugiabučio Minijos g., Kla...
Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.