D. Varkalis: „Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“

 Dalia Bikauskaitė

Buvusiam laivų mechanikui, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nariui Dionyzui Varkaliui labai skauda širdį dėl Šventosios. Skaitydamas laikraščiuose straipsnius apie vis naujas idėjas, kaip būtų galima palengvinti laivelių išplaukimą į jūrą ir be molų rekonstrukcijos (žinia, jie brangiai kainuoja, todėl nusprendžiama geriau nieko nedaryti), piktinasi, kad niekas neįvertina sovietmečiu įgytos patirties.

Įplaukimas į Šventosios uostą nuolat buvo komplikuotas. ve.lt nuotr.

Pasak D. Varkalio, Šventojoje jau yra trečioji jo šeimos karta. Prieškarinėje Lietuvoje ten banke dirbo jo uošvis, jis pats su žemsiurbe daugiau kaip 5 metus valė laivybos kanalą, o dabar ir jo anūkas archeologas ten kasinėja jau trečius metus.

Nusprendė pirkti žemsiurbę

Apie 1957 metus, pasak D. Varkalio, Šventosios uostas priklausė Klaipėdos jūrų uostui, o Žuvies pramonės ministerija buvo Lietuvos uostamiestyje. Svarbiausias uosto uždavinys - pasirūpinti laivų išplaukimu į jūrą, mat Šventosios žvejų kolūkiui buvo duotas planas, kiek privalo sugauti žuvų.

Įplaukimas į Šventosios uostą ir tada buvo komplikuotas. Seni žvejai pasakoja, kad 1945 metais sovietų karo laivai buvo įplaukę į uostą, prisišvartavo, bet pasisuko šiaurės vakarų vėjas ir smėlis užnešė farvaterį. Kariai pasigamino plaustų, ant jų sudėjo prieštankines minas ir susprogdino, kad laivai vėl galėtų išplaukti į jūrą.

Vėliau, žinoma, bandyta ir kitaip valyti farvaterį. Klaipėdos uostas turėjo du vienodus vilkikus „Burun“ ir „Rešytelnyj“ („Ryžtingas“). Vienas iš jų buvo nusiųstas į Šventąją, nes manyta, kad jis galės praplauti farvaterį. Principas paprastas: vilkikas pritvirtintas lynais, duoda visą eigą, varikliai dirba, sukasi du sraigtai ir smėlis varomas į jūrą. Tačiau pasirodė, kad smėlis tuojau pat „suvalgė“ ir sraigtus, ir velenus. Taigi viskas labai brangiai kainavo. Tada buvo nutarta nupirkti žemsiurbę.

Naują žemsiurbę, kurios visa įgula buvo iš Klaipėdos žvejybos uosto, Šventojoje sumontavo kapitonas ir vyriasiasis mechanikas, bet neiškonservavo. „Varikliai buvo pilni tepalų. Prieš juos paleidžiant reikėjo juos išvalyti. Kadangi jie to nepadarė, užvedė motorus, viskas viduje užsidegė. Teko variklius vėl išardyti“, - pasakojo pokalbininkas.

Įvyko konfliktas - žvejai negalėjo išplaukti į jūrą, nes nauja žemsiurbė nedirbo.

Į Šventąją pažiūrėti, kas vyksta, kodėl nedirba naujoji žemsiurbė, nuvyko ir ministras, ir žvejybos uosto viršininkas. Ir rado visus įgulos narius girtut girtutėlius. Visa įgula buvo „nuimta“ iš laivo.

„Viską turėjau spręsti pats“

1957 metų gruodžio 3 d. D. Varkalis grįžo iš jūros. Iš Tralerių laivyno bazės buvo pervestas dirbti į Klaipėdos žvejybos uostą, o tada komandiruotas darbuotis į Šventąją - priimti žemsiurbę iš tos girtos įgulos. Pasak jo paties, tada net nežinojo, kur tokia yra, tik tiek, kad kažkur už Palangos.

„Mano užduotis - kad laivai išplauktų į jūrą, kad visą laiką jie galėtų naudotis farvateriu. Jokių nurodymų, kaip tai padaryti, nebuvau gavęs, viską turėjau spręsti pats. Buvome „užsirovę“ ant tų minų, kurių buvo gana daug likusių nesprogusių - kariškiai sunkvežimiais jas vežė. Mėnesį buvome sustabdę darbus dėl tų minų“ - pasakojo D. Varkalis.

Pasak jo, tada jie galėjo pasiekti nuo vandens paviršiaus 6 metrų gylį, bet iki tiek nebuvo kasama, tik iki 4-5 metrų. „Per mėnesį farvateris buvo visiškai iškastas. Tačiau, kai pasisukdavo šiaurės vakarų vėjas ir pūsdavo savaitę dvi, nelikdavo jokių mūsų darbo pėdsakų. Galėdavai vaikščioti su batukais. Tada vėl kasdavome iš naujo. Ir taip buvo dirbama 5,5 metų“ - dalijosi prisiminimais D. Varkalis. Paskui pasirodė, kad žvejybos uostui tai labai nenaudinga, nes brangiai kainuoja - reikėjo išlaikyti 12 įgulos narių. Tada nutarta tą žemsiurbę perduoti Šventosios žvejų kolūkiui. Jie ją naudojo tol, kol sugedo. Remontui žvejai neturėjo pinigų ir ji buvo nurašyta.

„Man skaudu“

Kai D. Varkalis atvažiavo dirbti į Šventąją, pamatė tikrą idilę - kvepėjo derva ir žuvimis. Veikė žuvų apdorojimo įmonė, buvo rūkomos net silkės. Žmonės turėjo darbo. Kurį laiką Šventosios uostas turėjo ir savo elektrinę, paskui tik buvo prijungta prie bendros Lietuvos sistemos. Nors ten buvo griežta pasienio zona, į kurią buvo galima įvažiuoti tik su leidimais, kurorto tada ten nebuvo, kratyti žuvis iš žvejų tinklų susirinkdavo aplinkinių kaimų gyventojai. Už tinklų kratymą jiems duodavo kibirą silkių.

„Mano žemkasėje visi - ir matrosai, ir motoristai, ir gervininkai - buvo vietiniai gyventojai kuršiai. Jų gyvenimas buvo savotiškas. Pirmiausia jie žuvis džiovindavo, prisidėdavo maišus džiovintų žuvų. Sūdydavosi žiobrius. Pagrindinis maistas - atmirkytos menkės, troškintos su bulvėmis ir grietine. Ten daržų nebuvo, obelys neaugdavo, nes visur smėlis.

Dabar tų kuršių belikęs vienas kitas. Šventoji visiškai pasikeitusi. Anot D. Varkalio, sudarkyta visa. Dar prieškarinės Lietuvos žmonės tikėjo, kad ten bus uostas. Prieš karą joje buvo ir laivų statykla, kurioje žvejams buvo statomi kuteriai. Buvo privežta daug ąžuolų, pastatyta apie 12 kuterių, dyzeliniai varikliukai buvo atgabenami iš Švedijos. Vienas tų kuterių buvo skirtas gyvoms žuvims plukdyti - triumai buvo sugraižyti skylėmis. Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“, - sako D. Varkalis.

„Vakarų ekspresas“

Šventosios Uostas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Birželio 25 dieną, popiet, Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, patalpos buvo uždūmintos, degė elektros skydinėje elektros laidai, kurie užgesinti 4 milteliniais gesintuvais. Gaisro metu aprūko elektros skydinės patalpos sienos ir lubos. Apdegė ir išsilydė elektros laidų instaliacija. Išvėdintos patalpos. Pastatas 2 aukštų, apkaltas medinėmis dailylentėmis, perdengimas gelžbetoninis.
Įvykiai
Vasaros sezonui prasidėjus būsto besidairančių pirkėjų žvilgsniai tradiciškai nukrypsta į pajūrį bei šalies kurortus. Tiesa, šiemet atostogų sezoną Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasitiko skirtingomis nekilnojamojo turto (NT) tendencijomis. Registrų centro sukaupta sandorių statistika rodo, kad iš kurortų šiemet išsiskyrė Palanga, o štai Druskininkai, Trakai ir Neringa būsto pirkėjų suviliojo mažiau nei pernai. Naujai plėtojami NT projektai be...
Įvykiai
Palanga pasirengusi kitąmet kurorte vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui – konstatuota trečiadienį vykusio susitikimo su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) prezidentu Ulfu Rozenbergu ir generaliniu sekretoriumi Koru Niehofu metu. EBBA atstovai Palangoje lankėsi norėdami su organizatoriais – „Palangos orkestro“ atstovais –aptarti pasirengimo būsimam čempionatui klausimus. Su U. Rozenbergu bei K. Niehofu susitiko „Pal...
Įvykiai
Šio projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas Palangos miesto šeimoms, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimas įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas Palangos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneris – labdaros ir paramos fondas Vaikų dienos centras Dienvidis, teiksiantis psichologo ir mediatoriaus paslaugas. Paslaugos bus teiki...
Įvykiai
S. Vainiūno meno mokykla auklėtinius rudenį pasitiks atsinaujinusi – įgyvendinant šios ugdymo įstaigos remonto darbų antrąjį etapą, birželį baigtas fortepijono bei dviejų styginių instrumentų klasių remontas. Pirmuoju etapu praėjusiais metais atnaujintas Dailės skyrius. Darbai atlikti Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis. Atliekant fortepijono bei styginių instrumentų korpuso remontą buvo atnaujintos 6 klasės, tad šių instrumentų įvaldymo subt...
Laisvalaikis
Vasarą Lietuvos pajūrį aplanko begalės poilsiautojų, važiuojančių čia padrybsoti kopose ar pasidairyti po kurortinį naktinį gyvenimą. Tačiau šią karštą vasarą verta prisiminti, kad Lietuvos pajūryje organizuojami ir populiarūs festivaliai, kurių organizatoriai kviečia ne tik patrypti kojomis, bet ir įsilieti į begales įvairių veiklų. Tad kokių pajūrio festivalių labiausiai laukiame šią vasarą? Pudra Tai festivalis, kuriame renkasi charakteringa publika, pa...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ komplektaciją naujajam NKL sezonui pradeda žvalgydamiesi į ateitį – komandos gretas papildys 21-erių metų Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas. Su 200 cm ūgio krepšininku pasirašyta sutartis pagal formulę „2+1”. Lengvojo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis Vyšniauskas praėjusiais metais spindėjo Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione, kur buvo rezultatyviausias 2018-19 sezono krepšininkas. Biržų „Biržai-KKSC“...
Kultūra
Pasaulinio garso šou-baletas „Todes“ atvyksta į Palangą. Garsios baletmeisterės Alos Duchovos įkurtas baletas Lietuvos kurorte pristatys naują 30-ties metų jubiliejui skirtą programą. Liepos 7 d.  Palangos koncertų salėje vyksiantis įspūdingas šokio spektaklis bus vienintelis šou-baleto „Todes“ pasirodymas Palangoje. Bilietus į vienintelį šou-baleto „Todes“ pasirodymą Palangoje galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu: www.bilietai.lt. Pasak...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ priartėjo prie pirmaujančios Marijampolės „Sūduvos“. Sostinės ekipa 15-ojo turo susitikime namuose 3:2 (2:2) nugalėjo čempionato autsaiderę „Palangą“. Vilniaus klubas užtikrintai pradėjo rungtynes ir jų neabejotinas pranašumas švieslentėje atsispindėjo jau 7-ąją minutę. Po į rikiuotę grįžusio Victoro Perezo perdavimo Liviu Antalis sulaukė daug erdvės, įsiveržė į baudos aikštelę bei tiksliai smūgiavo į tolimąjį vartų kampą.Šeimininkai da...