Legali prekyba šviežia žuvimi iš laivelių – misija neįmanoma?

Denisas Nikitenka

Artėjantis turistinis sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino iš esmės atnaujinti diskusijas, kaip ir kur reikėtų organizuoti prekybą ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių. Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau – kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis. Juk ne tik turistai, poilsiautojai, bet ir vietos gyventojai su didžiausiu malonumu įsigytų ką tik iš jūros ar marių parplukdytų žuvų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje. D.Nikitenkos nuotr.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos (PVRŽA) vadovas Mindaugas Rimeikis pažymėjo, kad tokia prekyba būtų sėkminga tik vienu atveju – jei pavyktų sukurti bendrą tinklą Kuršių nerijoje, Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje.

Neringoje – deficitas

Tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros įsiterpusioje Kuršių nerijoje, vadinamoje žvejų citadele, šviežių žuvų beveik niekur neįsigysi. „Taip jau susiklostė, kad visur viešai prekiaujama tik rūkytomis žuvimis. Kodėl? Nes žvejams neapsimoka pardavinėti pačių sugauto šviežio laimikio. Žuvis išrūkius gaunama daugiau pelno. Kitas dalykas, didžiausias šviežių žuvų poreikis jaučiamas tada, kai Neringą užplūsta turistai. O vasarą galioja žuvų gaudymo Kuršmarėse ribojimai. Tada galima naudoti tik ungurines gaudykles, bet iš jų – menka nauda“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Esą nuolatiniai poilsiautojai žino, kaip susisiekti su vietiniais žvejais, tad paskambina jiems, susitaria ir nusiperka žuvų.

„Iš laivelio ar šiaip kokiame turgelyje šviežių žuvų, deja, neįsigysi. Žvejai viską išparduoda kavinėms, restoranams, turi ilgalaikes sutartis. O vietų, kur galėtų iš valčių ar botų pardavinėti žuvis, pas mus tikrai yra. Prekybos tašką galima steigti Purvynėje, ten – visos sąlygos, kaip ir Nidoje prie žvejų uostelio. Bet įšilus marioms šviežios žuvys tampa tikru deficitu. Žvejai naktį užmeta ungurines gaudykles ir ankstų rytą jas tikrina. Vėliau, sušilus vandeniui, laimikis imtų gesti“, – aiškino Neringos meras.

Jis užsiminė, jog derybos su Šilutės rajono savivaldybės ūkininkais ir žvejais vis dar vyksta. „Norime, kad į Nidą būtų atplukdoma produkcijos, kurios negalime užsiauginti: morkų, bulvių, kitų daržovių, taip pat – šviežių žuvų. Tokie turgeliai ant vandens galėtų įsikurti ir valčių nuleidimo vietose pajūryje, kur laimikis iškraunamas, gabenamas toliau“, – teigė D. Jasaitis.

Ragina nesidrovėti

Susisiekę su Nidos ilgamečiu žveju Sigitu Kairiu sužinojome, kad tiek poilsiautojai, tiek vietos žmonės visada gali iš anksto jam paskambinti ir susitarti dėl žuvų .

„Bet tik iš vakaro, kai jau būname grįžę iš žvejybos, nes mariose neatsiliepiame. Be to, kai žmonės pamato žvejus, parplaukusius į krantą, visada gali prieiti ir paprašyti parduoti žuvų. Pasversime, parduosime. O jei užsisakytų didesnį kiekį, ne mažiau kaip 10 kg, dar ir pristatytume į vietą“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis. Žvejys pripažino, kad laimikis labai greitai išgraibstomas restoranų, kavinių ar perpardavinėtojų turguose.

S. Kairys atskleidė ir kainas, kurios būtų taikomos žmonėms, jei šie žuvis pirktų tiesiai iš valties. „Už didelį karšį imtume 1–1,5 euro, visų taip geidžiamų starkių kilogramą – 5 eurus. Gaudome ir jūroje. Kilogramas plekšnių – 1–1,5 euro, otų – 6–7 eurai, lašišų – 6 eurai. Mielai pardavinėtume ir tiesiai iš laivų, tačiau labai sudėtinga suderinti laiką. Juk pirkėjas norės tiksliai žinoti ir dieną, ir valandas, kada galės ateiti prie marių uostelio ar jūros slipo. Jei daug pagauname, užtrunkame ilgiau ir grįžtame vėliau, jei mažai – skubame į krantą“, – atviravo S. Kairys.

Žvejys atkreipė dėmesį ir į žūklės specifiką jūroje: kai kada į ją išplaukti neleidžia gamtinės sąlygos, stiprus vakarų vėjas, didelis bangavimas. „Todėl, kaip minėjau, paprasčiausia iš vakaro paskambinti ir paklausti, ar plauksime, taip pat pasakyti, ko ir kiek žmogus pageidauja. Grįžę pranešame, kur mus rasti“, – siūlė pašnekovas.

Verta diskusijos

Palangos ir Šventosios kurortuose situacija dėl šviežių žuvų panaši kaip Neringoje. „Palangoje tik Turgaus gatvės kioskeliuose galima įsigyti šviežių žuvų. Arba ant Jūros tilto, tiesiai iš žvejų.

Žinoma, ne visi parduoda. Tad pripažįstu, kad Lietuvos pajūryje esama paradokso: aplink – vanduo, apstu žvejų, bet nėra galimybės tiesiai iš valties nusipirkti dar tinkle įstrigusių žuvų. O būtent tokių pageidauja visi – tiek užsienio turistai, tiek lietuviai. Tam ir atvyksta į pajūrį, kad iki soties pavalgytų žuvų“, – komentavo Palangos miesto meras Š. Vaitkus.

Jo manymu, situaciją būtina keisti. „Todėl, jei pavyks gauti lėšų ir rekonstruoti Šventosios uostelį, būtinai įrengsime ten šviežių žuvų turgavietę. Prekiauti galės tik iš jūros grįžę žvejai. Tereikės nustatyti konkrečias prekybos valandas. Galbūt tą patį įmanoma organizuoti ir prie Jūros tilto, kur irgi yra vieta laiveliui prisišvartuoti. Mačiau tai Portugalijoje. Ten žuvų turgelis veikia vos dvi valandas. Žvejai atplukdo laimikį, jis iškraunamas ant ledo, sulekia vietiniai, turistai ir viską akimirksniu išperka. Manau, ir Lietuvoje būtų paklausa“, – svarstė meras. Jo įsitikinimu, tema verta rimtos diskusijos su žvejais ar net kitų pajūrio savivaldybių, pamario vadovais.

Siūlo vienytis

Ko gero, didžiausia šviežių žuvų pasiūla yra Klaipėdoje, tačiau jomis prekiaujama turguose, specializuotose parduotuvėse senamiestyje, kai kada – paviljonuose pakeliui į Šiaurinį ragą. Tuo metu žmonės mato pro Dangės žiotis vieną po kito plaukiančius žvejų botus, pilnus laimikio, kuris prie Pilies tilto ir iškraunamas. Kodėl ten nėra turgelio?

„Buvo prieš keletą metų, kai pastatėme pirmą rūkyklėlę. Tada du žvejai, regis, priplaukdavo ir tiesiai iš laivų parduodavo žuvis. Tačiau jau kurį laiką ten nieko nebevyksta. Juk tam reikia ir sąlygų: sutvarkyti krantinę, laimikio iškrovimo vietą, pastatyti gervę, gal net įrengti staliukus, prie kurių atsisėdę žmonės galėtų paskanauti ką tik išrūkytų, iškeptų žuvų ar žuvienės. Tačiau Klaipėdos turistai vargu ar pirktų šviežių žuvų ir keptų jas viešbutyje“, – dalijosi mintimis PVRŽA vadovas M. Rimekis.

Jis pabrėžė, kad savivaldybėms pavieniui bandant kalbinti žvejus ir raginti juos prekiauti žuvimis tiesiai iš laivų norimo rezultato nepavyktų pasiekti.

„Turi susėsti Klaipėdos, Palangos, Neringos vadovai, valdininkai, asocijuotų žvejų struktūrų atstovai ir sukurti bendrą prekybos tinklą. Pavyzdžiui, jei šventojiškiai prigaudo daug žuvų, o klaipėdiečiams tądien nepasiseka, dalį kaimynų laimikio reikėtų operatyviai atgabenti į uostamiestį. Ir priešingai. Pirkėjams būtina nustatyti konkrečią dieną ar dienas, vietas, valandas, nuo kada iki kada galima įsigyti tų žuvų. Ir jų neturi trūkti“, – tvirtino M. Rimeikis.

Esą būtina organizuoti ir reklamos sklaidą, nes dėl permainingų pajūrio orų žvejai gali nepagauti jokio laimikio. „Juk pasitaiko audrų, nepalankių orų. Manau, per vietinį radiją anksti rytą turėtų būti pranešama, kada parplauks žvejai. Ir per socialinius tinklus galima paskelbti. Reikia sukurti sistemą bendradarbiaujant ir savivaldybėms – jos pasirūpintų prekybos vietomis, ir žvejams – šie tiektų laimikį“, – aiškino PVRŽA vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad bet kokią iniciatyvą, kuri gali duoti apčiuopiamų teigiamų rezultatų, dera sveikinti. „Žinoma, prekyba žuvimis tiesiai iš laivelių – romantika, tačiau yra ir realybė: turi būti nuolatinė pasiūla ir paklausa. Klaipėdoje, prie Pilies tilto, jau vyko tokia prekyba, bet ji lyg ir nepasitvirtino. Esu už trijų savivaldybių ir žvejų susivienijimą, kad būtų kompleksiškai atgaivinta tokia veikla. Pats šviežias žuvis perku Senajame turguje iš nuolatinės pardavėjos, kuria pasitikiu“, – prisipažino uostamiesčio meras.

„Lietuvos žinios“

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Gruodžio 6 d. bibliotekoje buvo atidaryta Palangos moterų šilko klubo tapybos darbų paroda „Spalvota žiema“. Parodos kuratorė Senosios gimnazijos dailės mokytoja ekspertė Daiva Stonkuvienė.
Įvykiai
Šį savaitgalį lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ organizuojamas „Ačiū“ turas finišuoja Palangoje, davęs pažadą keliones po Lietuvą tęsti ir ateinančiais metais. Penktadienį Palangoje „Ačiū“ šventė prasidėjo nuo padėkų vietos tiekėjams, pirkėjams ir darbuotojams. Palangiškius „Maxima“ pakvietė pasivaišinti net 300 kilogramų šventinio torto ir specialiai į Lietuvos pajūrį atvežė akcinių prekių iš pirmosios miesto pavadinimo raidės „P“. Išskirtiniai pasiūlym...
Kultūra
Artėjant didžiosioms metų šventėms, muzikos gurmanų laukia neeilinis įvykis – koncertinį turą trijuose Lietuvos kurortuose surengs italų kompozitorius ir pianistas Vincenzo Cipriani. Gruodžio 12 d. Neringoje, 13-ąją – Palangoje, o 14-ąją – Birštone jis drauge su instrumentine grupe pristatys džiazo įkvėptą muzikos projektą „At times it is“. „Muzika, laužanti stereotipus“, „talentingas įvairių muzikos stilių derinimas“, „išskirtinė muzikinių koordinačių sis...
Sportas
Antrąją pergalę iš eilės VIKINGLOTTO-NKL iškovojo „Palangos Kuršiai“ (8-12), kurie šįkart išvykoje nerezultatyviose rungtynėse 66:56 (13:8, 19:24, 17:7, 17:17) palaužė Šilalės „Lūšį“ (5-14). Abi komandos pasižymėjo gana prastu pataikymu. „Lūšis“ įmetė 9 dvitaškius iš 26 (34 proc.) bei 9 tritaškius iš 32 (28 proc.), o „Palangos Kuršiai“ atsakė pataikydami 23 dvitaškius iš 49 ir 4 tritaškius iš 25 (16 proc.). Po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygus, o laimėt...
Kultūra
2019 m. gruodžio 21 d. 13 val. palangiškiai ir miesto svečiai turės unikalią galimybę pirmą kartą atverti duris į muziejų su jau nuolatine ekspozicija. Palangos kurorto muziejus ir Pavilostos savivaldybė (Latvija) vykdo tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“. Šio projekto dėka mūsų miesto muziejuje sukurta ir įrengta šiuolaikiška  ekspozicija, pasakojanti Palangos istoriją, atskleidžianti skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kult...
Įvykiai
Gruodžio 10 d. (antradienį) vyko Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymai. Kadangi 2018 metais darbuotojai buvo mokomi gaisro atveju teisingai ir operatyviai pasinaudoti gesintuvais, todėl šiais 2019 metais darbuotojams buvo suorganizuoti pirmosios pagalbos mokymai. Palangos visuomenės sveikatos biuro specialistės supažindino ir pateikė rekomendacijas kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip tinkamai atlikti pradi...
Sportas
„Palangos Kuršių“ sudėtyje – naujas veidas. Kurorto komandos priekinę liniją papildys 201cm ūgio Laurynas Lučinskas. Sunkusis kraštas į Palangą atvykstą iš „Gargždų“ ekipos, kurios garbę Nacionalinės krepšinio lygos (VIKINGLOTTO-NKL) čempionate gynė antrąjį sezoną iš eilės. L. Lučinskas „Kuršių“ komandoje pakeis „Gargždų“ komandos marškinėlius apsivilkusį Rimantą Daunį. Nuo pat 2011/12 metų sezono NKL čempionatuose kovojęs 26-erių L. Lučinskas geriausiais...
Laisvalaikis
Kviečiame į naujai renkamą dailės terapijos grupę Palangoje nuo sausio 15 d. Vietų skaičius ribotas - suskubkite registruotis. DAILĖS TERAPIJA tai raktas į jūsų vidinį pasaulį, padedantis suprasti savo emocijas, jausmus, besikartojančias reakcijas įvairiausiose gyvenimo situacijose. Savęs gilesnis pažinimas prašosi laiko sau, dėmesio ir įsisąmoninimo. Dailės terapijos užsiėmimuose kūrybiniais metodais mokomasi reikšti mintis, jausmus ir patyrimus piešiant,...
Kriminalai
Palangos miesto policijos pareigūnai prašo pagalbos nustatant nuotraukoje pavaizduoto asmens tapatybę. Atpažinus nuotraukose užfiksuotą vyrą prašome informuoti Palangos m. PK tyrėją Vitaliją Budrę, tel. Nr. 870064716, el. p. [email protected]