Velykos Palangoje: galima pasigrožėti J. Basanavičiaus gatvę papuošusia Margučių alėja bei dalyvauti įvairiuose šventės renginiuose

Palangos kurortas rengiasi pasitikti vieną iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykas. Ir nors atrodo, kad šv. Velykos kasmet švenčiamos panašiai, laikantis tradicijų, Palangoje jos – vis kitokios.

Tradicinė Margučių alėjoje J.Basanavičiaus g. šiemet kitokia – prisitaikiusi prie šimtmečio dvasios. „V.P.“ nuotr.

Triguba šventė

Šiemet, kai Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį, šv. Velykos Palangoje – dviguba, o gal net triguba šventė.

Krikščioniškos tradicijos šiais metais labai gražiai įsipina į „Palangos dienų“ renginius, kuriems šiemet suteiktas „Palanga šimtmečiui“ vardas. Juk kovo 30 – balandžio 5 dienomis bus minimas miesto gimtadienis.1921 m. kovo 30 d. Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, o balandžio 5 d. reikšminga todėl, kad šią dieną 1253 m. Palanga buvo paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Tradiciškai palangiškiai yra kviečiami visą savaitę prie namų ar įstaigų iškelti miesto vėliavas. Šiųmetė krikščioniška šventė taip pat neatsiejama nuo valstybės šimtmečio.

 Margučiai – be raštų

„Nors Margučių alėja J. Basanavičiaus gatvėje – jau įprastas dalykas, diskusija, kokie jie turėtų būti, nesiliauja. Šiemet buvo pasirinkta šimtmečio tematika. Suprantu, kad diskusijų, nuomonių yra ir bus visokių. Bene dažniausiai pasitaikantis klausimas – kodėl šiųmečiai velykaičiai baltos spalvos, – apie Margučių alėjos koncepciją kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė. – Mes konsultavomės su etnologe Zita Baniulaityte, kuri žino, kad Palangos krašte šv. Velykų margučiai būdavo vienspalviai, be raštų. Dailininkai margučiams siūlė visokių spalvų paletę, bet parinkome neutralią – baltą, prie kurios derėtų Trispalvė“.

Šiemet J. Basanavičiaus gatvėje išsirikiavo dešimt baltų dviejų metrų aukščio margučių. Jeigu balti, tai kokie jie margučiai? Atsakymas slypi kiekvieno kiaušinio dedikacijoje. Šiemet visus margučius juosia tautiška trispalvė, ant kurios puikuojasi daugeliui dar niekur nematytos fotografijos.

„Nuotraukos apima beveik šimto metų laikotarpį: seniausia fotografija daryta 1924 metais. Joje užfiksuota Palangos valsčiaus taryba. Taip pat, apėję margučius, nuotraukose išvysime daktarą J. Šliūpą, Prezidentą A. Smetoną, kanauninką K. Prapuolenį, J. Basanavičių, J. Jablonskį“, – vardijo Kultūros ir jaunimo centro vadovė.

Senovines nuotraukas organizatoriai ėmė iš skirtingų archyvų, kolekcijų. Dalis jų paimtos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Palangos kurorto muziejų archyvų, Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registro ir Jolantos Klietkutės kolekcijos.

Kiekvienas margutis yra papuoštas tam tikrą tematiką atitinkčiomis nuotraukomis. Pavyzdžiui, kiaušinis „Palangos pramogos“ pristato senovės vestuvių ir net kurorte veikusios virėjų mokyklos šventės vaizdus. Palangos renginius simbolizuojantis margutis papuoštas nuotraukomis iš įvairių kurorte vykusių renginių nuo 1928 metų iki šiandienos. Keli kiaušiniai yra „šiuolaikiški“ – skirti šiuo metu egzistuojantiems kolektyvams: 30 metų jubiliejų mininčiam „Mėguvos“ folkloro ansambliui bei 25-ąją sukaktį pasitinkančiam mėgėjų teatrui „Grubusis“.

Margučių alėja bus galima grožėtis iki Atvelykio, t. y. balandžio 8 dienos.

Tikrų margučių gamyba

Visą savaitę dr. Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje vyko tradicija tapę edukaciniai užsiėmimai „Velykiniai margučiai“. Darbo valandomis vašku marginti kiaušinius dažniausiai mokėsi mūsų atžalos – ugdymo įstaigų auklėtiniai. „Vaikai ir jaunimas paprastai ateina, atvažiuoja grupėmis. Susirenka po dvidešimt ir daugiau. Turėjome grupių ne tik iš Palangos ugdymo įstaigų, buvo atvykę svečiai iš Kretingos bei Klaipėdos", – pasakojo Palangos dr. Jono Šliūpo memorialinės sodybos-muziejaus muziejininkė Sigutė Bendikienė.

Dr.Jono Šliūpo memorialinės sodybos-muziejaus muziejininkė S.Bendikienė mokė marginti velykaičius karštu vašku

Dr. Jono Šliūpo muziejaus darbuotojos mokė velykaičius marginti karštu vašku. S. Bendikienė pasakojo, kad edukaciniai užsiėmimai neapsiėjo be tam tikrų žinių pasidalijimo: „Paprastai, kol buvo ruošiamos medžiagos, pasakojome apie šv. Velykų tradicijas, kiaušinių marginimo būdus, raštus, iš kur šios tradicijos atsirado ir kaip iš tiesų reikia pasitikti bei švęsti šias pavasario šventes“.

Per vieną valandą trunkančius užsiėmimus paprastai spėta numarginti du ar tris velykaičius. Tie, kas jau „ragavo“ S. Bendikienės mokslų, sako, kad užsiėmimų metu ne tik lavinami piešimo įgūdžiai marginant kiaušinius karštu bičių vašku, bet ir pasisemiamagudrybių, kaip skirtinguose marginimo etapuose išgauti gražius atspalvius, kaip susluoksniuoti įvairių spalvų dažus.

Šv. Velykos – prasmingai gili tikinčiųjų šventė

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas dr. Marius Venskus priminė, kad šv. Velykos yra bažnyčios, liturgijos ir visų mūsų tikėjimo centras. „Viskas gimsta iš Velykų – iš Jėzaus kančios, mirties, ir, svarbiausia, iš prisikėlimo įvykio. Prisikėlimo šventimo centre – krikšto liturgija, per kurią tikintysis savo Krikšto dieną panardinamas naujam gyvenimui Kristuje. Tai – šventė visai tikinčiųjų bendruomenei. Kodėl? Todėl, kad Bažnyčia gyva per gyvus žmones. O žmogus yra gyvas Jėzaus prisikėlimo patvirtinimo ir visos Bažnyčios gyvybės ženklas pasauliui. Netikras būtų velykinis džiaugsmas, jeigu tarytum iš niekur atsidurtume Velykų ryte. Netikras ir trumpas būtų naujojo gyvenimo šventimas, jeigu tyloje nepamatytume ir nesuprastume senojo, gyvento gyvenimo, tuštumo ir beprasmybės. Nėra Velykų ryto be Didžiojo Penktadienio vienatvės, išdavimo, skausmo ir klausimų be atsakymų“.

Klebonas pabrėžė, kad pagrindinis Bažnyčios liudijimas vyksta per asmeninę patirtį. Viešpaties artumo apsireiškimas nuolat vyksta mūsų gyvenimuose. O kad palangiškiams ir miesto svečiams sektųsi, kurorto kunigai balandžio 1 dieną, sekmadienį, kviečia į šv. Mišias už Palangą ir palangiškius. Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje jos bus aukojamos 11 valandą, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – 12 valandą.

Beje, pastarojoje bažnyčioje šv. Velykų proga atidaroma ir ilgai laukta išskirtinė ekspozicija bažnyčios bokšte. Po šv. Mišių klebonas pažadėjo leisti pakilti į bažnyčios bokšte įrengtą apžvalgos aikštelę. Ši proga pasidairyti po Palangą iš paukščio skrydžio suteikiama nemokamai ir nuo šv. Velykų bus prieinama kiekvienam.

Antroji diena – šurmuliui

Balandžio 2 dieną tikintieji minės antrąją šv. Velykų dieną. Ir nors sakoma, kad kiaušinių marginimas ir visos su jais susijusios pramogos – pagonių palikimas, lietuvaičiai pavasario šventės be to neįsivaizduoja. Palangoje jau kelerius metus gyvuoja tradicija antrąją Velykų dieną ties Palangos tiltu ridenti kiaušinius. Pagrindinis jų organizatorius – Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovas Tautvydas Lubys. „Kadangi šiemet šv. Velykos įsipina į „Palangos dienų“ savaitės renginius, teko kiek pakoreguoti renginių programas. Pavyzdžiui, per šv. Velykas tiesiog ridendavome margučius Palangoje. Šiemet ridenimo čempionatas persikelia ir į Šventąją, – pasakojo vienas iš organizatorių. – Priežastis paprasta – „Palangos dienų“ – žygio „Gintaro kelias“ ir akcijos „Riedam“ dalyviai taip pat pageidavo dalyvauti margučių ridenimo varžybose. Tad žygeiviams ir akcijos dalyviams pasiūlėme neštis margučius į Šventąją, kur jiems ir, be jokios abejonės, patiems šventojiškiams bus surengtas atskiras velykaičių ridenimo čempionatas“.

Pašnekovas priminė, kad velykaičių ridenimo renginiuose bus tikrinama, ar kiaušiniai – tikri. Čempionate paprastai yra renkami gražiausias ir tvirčiausias velykiniai margučiai. Gražiausio savininkas sulaukia dovanų be jokių papildomų taisyklių, o štai dėl tvirčiausio gali kilti ginčų. „Todėl čempionato taisyklėse, su kuriomis visi yra supažindinami, numatyta, kad paskelbus nugalėtoją, kiaušinis-laimėtojas visiems matant turi būti sudaužytas. Tuo čempionas įrodo, jog jo kova buvo sąžininga“, – paaiškino T. Lubys.

Kad sirgaliams neprailgtų, organizatoriai žada juos susodinti į greta margučių ridenimo tako sustatytus sėdmaišius (Palangoje). Šventojoje, kadangi toks čempionatas čia rengiamas pirmą kartą, planuojama, kad velykaičius čia bus galima ridenti nuo 12.30 iki 14.30 val. – tiek laiko, kiek bus laukiama iš Palangos pajūriu ateinančių žygio „Gintaro kelias“ dalyvių (jie ateina gerokai vėliau nei akcijos „Riedam“ dalyviai).

Velykinių margučių ridenimas paprastai vyksta tik prie Palangos tilto, o šiemet persikelia ir į Šventąją

„Mus rasti bus tikrai lengva – gros muzika, sklis vaikų juokas. Tad šv. Velykų renginių dalyviams tereikia atsinešti gerą nuotaiką. Toks ir yra jų tikslas“, – žadėdama ne tik puikiai praleistą laiką, bet ir gausybę prizų, kvietė V. Petrauskienė.

Palangos m. savivaldybės inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pavojingi mikrobai, aptinkami Baltijos jūroje, Vokietijoje pražudė moterį. Tai pirmoji šalyje tokio tipo mirtis šiais metais, kuri įvyko po to, kai ypač aukšta vasaros oro temperatūra sudarė tobulas aplinkos sąlygas pavojingų patogenų dauginimuisi. Šią vasarą Europą svilinant karščio bangoms, daugelis žmonių skubėjo atokvėpio ieškoti jūros pakrantėje, tačiau vienai vyresnio amžiaus paplūdimio lankytojai iš Meklenburgo-Pomeranijos žemės pasiplaukiojimas jūr...
Nuotraukų galerija
Kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo 100-ąsias metines minintis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio gurmanus nudžiugino neeiline premjera. Į Palangos koncertų salę iš visos Lietuvos penktadienio vakarą sugužėję žiūrovai pirmieji išvydo vilniečio choreografo Martyno Rimeikio sukurtą E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ versiją. Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas M. Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis...
Kultūra
Meilė iki dantų skausmo, iki mėnulio ir atgal, iki paskutiniosios, kol mirtis juos išskirs. Jis – suvedžiotojas, kažkada nuviliojęs ją nuo vyro ir ji to nepamiršta net praėjus keturiasdešimčiai metų. Ji – apie viską turi savo nepalaužiamą nuomonę, tai žavi ir varo iš proto.  Jie abu – beprotišku tempu bėgančiame pasaulyje, kuriame vyras yra moteris, o moteris yra vyras; kuriame fikcija yra į gyvenimą besiveržianti realybė.  Gyvenimiško absurdo komedija kie...
Laisvalaikis
Artėjantis ruduo tėveliams kelia didesnį ar mažesnį nerimą. Ypač daug klausimų turi tie, kurių atžalos tik pradės eiti į mokyklą ar keliaus į parengiamąją klasę. Atrodo, baigiasi žaidimai, prasideda rimtas pasirengimas. Tam, kad vaikas geriau jaustųsi naujoje aplinkoje, žinoma tinklaraštininkė Indrė Trusovė ne tik įtraukia dukrą Amandą į pasiruošimą parengiamajai klasei, bet ir kalbasi su ja apie mokykliniam krepšeliui būtinas ir mažiau svarbias priemones...
Sveikata
„Valia neturi nieko bendro su gurgiančiu pilvu po badavimo dienos“, – teigia mitybos specialistė Toma Dvelytė ir patikina, kad svarbiausia įsiklausyti į fiziologinius pojūčius ir daugiau dėmesio skirti bendram sveikatos gerinimui, o ne tik svorio mažinimui. Pamačiusi kiek šiandien visuomenėje vis dar tvyro stereotipų apie maistą, Norvegijoje sveikatos mokslų magistro laipsnį apsigynusi mitybos ekspertė drauge su maisto stiliste Indre Kazėnaite bei leidykla...
Laisvalaikis
Paprašius įvardinti pirmąjį išmanų telefoną, dauguma iš mūsų bandytume prisiminti dabar puikiai žinomų gamintojų pirmuosius modelius. Tačiau tikrasis pirmojo pasaulyje išmaniojo telefono debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus – 1994 metais. Tai buvo „IBM Simon Personal Communicator“ arba tiesiog „IBM Simon“. Ar šis senolis galėtų tapti jūsų išmaniuoju pagalbininku šiandien? „Technologijų ekspertai vieningai sutaria, kad „IBM Simon“ telefonas aplenkė laiką....
Laisvalaikis
Kviečiame į naujai renkamą dailės terapijos grupę Palangoje. Vietų skaičius ribotas, tad suskubkite registruotis. Dailės terapija – tai raktas į jūsų vidinį pasaulį, padedantis suprasti savo emocijas, jausmus, besikartojančias reakcijas įvairiausiose gyvenimo situacijose. Savęs gilesnis pažinimas prašosi laiko sau, dėmesio ir įsisąmoninimo. Dailės terapijos užsiėmimuose kūrybiniais metodais mokomasi reikšti mintis, jausmus ir patyrimus piešiant, tapant, li...
Kultūra
Rugpjūčio 20 d. 17 val. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks autorės Jolantos Onos Vitkutės knygos „Meksika, mano meile“ pristatymas.  Kelionių knyga „Meksika, mano meile“ publikuota lietuvių kalba ir iliustruota daugybe nuotraukų pasiekė Lietuvos knygynų lentynas 2018 m rudenį. Knygos autorė Jolanta Ona Vitkutė (gim. 1964 m, Vilniuje) – žurnalistė, buvusi žurnalo „Geras skonis“ redaktorė, besidominti kelionių, gero maisto, restoranų ku...
Įvykiai
Prekybos milžinės „Amazon“ ir „Ebay“ vienos pirmųjų pradėjo elektroninę prekybą, tad nenuostabu, kad 8 iš 10 amerikiečių šiandien perka internetu. Prognozuojama, kad iki 2021 m. online pirkėjų skaičius pasaulyje padidės nuo 1,66 iki 2,14 milijardo. Lietuvoje, tarptautinės interneto tyrimų ir konsultacijų įmonės „Gemius“ atlikto Lietuvos elektroninės komercijos tyrimo duomenimis, 81 proc. gyventojų bent kartą yra pirkę internetu, o 9 proc. – niekada nėra pi...