Palangos paplūdimiams gydyti – mokslininkų siūlymai atkurti kopas ir platinti pliažus

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.

Mokslininkų manymu, pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. „V.P.“ nuotr.

Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. M.Vainoriaus („Atvira Klaipėda“) nuotr.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

Paplūdimys paplatės

Anot N. Blažausko, to smėlio kiekio, kuris sukauptas Šventojoje, Palangos paplūdimio ruožui papildyti užtektų trejiems metams. Dabar planuojama jo panaudoti apie 9 tūkstančius kubinių metrų.

„Atlikę skaičiavimus bandėme prognozuoti ir sumodeliuoti, kad kopagūbrį būtina atstatyti iki 5–7 metrų aukščio, t. y. tokį, koks jis buvo 2012 metais, ir atkurti jo profilį. Vietomis išgraužos yra didžiulės. Konkretizuoti, kaip bus formuojamas nunykusio paplūdimio ruožo plotis, dabar būtų sunkiau, nes pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. Žinoma, pamaitinti smėliu bus ir paplūdimiai, jie platės, tačiau dabar kalbėti apie tai, kiek konkrečiai metrų pliažai taps platesni, dar anksti“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Būtina revizuoti dažniau

Kad naujai suformuotas kopagūbris nebūtų nupustytas ar nuvaikščiotas žmonių, mokslininkai siūlo imtis kompleksinių atkūrimo ir išsaugojimo priemonių. Siūloma naujai atkurtas kopas apipinti žabtvorėmis, padengti šakų klojiniais, kloti pėsčių takus – imtis tų darbų, kuriuos leidžia techninės galimybės ir laikas, likęs iki aktyvaus kurortinio sezono. „Dėl to jokių ginčų su Savivaldybe nėra, manau, bent minimaliai apsaugoti nuo judriausių žmonių iki sezono bus suspėta“, – sakė mokslininkas.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. Tik, pasak mokslininko, visus Baltijos paplūdimius reikėtų revizuoti dažniau, kas dvejus ar trejus metus, ir tuo atveju, jei matoma problema, imtis priemonių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, tai kalbėta ir Vyriausybėje vykusiame pasitarime, būtina numatyti krantų ir priekrantės papildymą atvežtiniu smėliu ne rečiau kaip kas penkerius metus. Paskutinį kartą paplūdimiai Palangoje smėliu papildyti prieš šešerius metus, padaryta per ilga pertrauka, todėl ir susiduriame su tokia situacija“, – teigė Klaipėdos universiteto atstovas.

Kietosios stabilizavimo priemonės – ne išeitis

„Apie kietąsias priemones – bunų, bangolaužių statybas – mes nekalbame, nes žinome, kuo tai gresia. Be to, tai yra avarinės būklės paplūdimių tvarkymo priemonės, kurios nėra patrauklios estetiškai, o ir funkcionaliai tai yra nepageidautinas žmogaus įsikišimas į jūrą. Todėl mes, mokslininkai, to nerekomenduojame, jei yra galimybė su erozija kovoti minkštaisiais būdais – smėlio papildymu, žabtvorėmis ir kt. Žinoma, nereikia visiškai atmesti kietųjų priemonių galimybės krantams gydyti, bet šiuo atveju per anksti apie tai kalbėti. Mūsų paplūdimys yra jautrus, bet jis vis dar sveikas ir gyvybingas, turi potencialą atsistatyti, jei priekrantėje smėlio yra pakankamai. Todėl mes ir siūlome pliažus papildyti smėliu, kad visa tai gyvuotų natūraliai, o ir patys paplūdimiai atrodytų kiek įmanoma natūraliau“, – sakė N. Blažauskas.

Anot jo, jei būtų statomos bunos, tai reiktų daryti kas šimtą metrų iki pat sienos su Latvija. „Bet mes negalime vadovautis tokia pražūtinga logika, kad mums svarbiausia, jog saugus būtų Lietuvos pajūris, o kas Latvijoje vyksta, mums nerūpi“, – sakė mokslininkas. Be to, anot jo, krantų pamaitinimas smėliu yra kur kas finansiškai pigesnis nei stacionarių priemonių įrengimas.

Palangos m. savivaldybės inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
2019-06-16, apie 13 val., nuo suoliuko prie namelio Kopų g. Palangoje dingo vaikinui, gim. 1996 m., priklausanti kuprinė ir joje buvę daiktai. Nuostolis – 250 eurų. Sulaikytas ir į Palangos m. PK pristatytas įtariamasis šia vagyste.
Sportas
Lietuvos futbolo A lygoje neįvyko 14-ojo turo rungtynės tarp Kauno „Stumbro“ ir „Palangos“. Sprendimą dėl šių neįvykusių rungtynių priims Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Drausmės Komitetas (DK). Po 13 rungtynių „Stumbras“ su 15 taškų turnyro lentelėje užima 5-ąją poziciją. Savo ruožtu „Palanga“ taip pat po 13 mačų savo sąskaitoje turi 7 taškus ir yra įsitaisiusi 8-oje vietoje. Pirmojo rato susitikime pergalę rezultatu 2:1 iškovojo palangiškiai.
Įvykiai
Per 30 gyvo garso koncertų, trys dešimtys  kino seansų po atviru dangumi, Izraelio kultūros dienos, „LRT Opus“ savaitgaliai, muzikos inkubatoriaus „Novus” dalyviai, mados stovykla „Palanga MOD” ir pasimatymai su kūrėjais iš Lietuvos bei užsienio – tokia kultūros pieva „I love Palanga“ pasitinka savo aštuntąjį sezoną, prasidedantį jau penktadienį, birželio 21 d. Ilgamečiai pievos partneriai – radijo stotis „LRT Opus” šiemet pievoje surengs tris didžiuosius...
Įvykiai
Jonines švęsti – visi į pajūrį, kadangi Šventojoje visą ilgąjį Joninių savaitgalį nestigs linksmybių ir pramogų. Šiais metais Joninės Šventojoje šurmuliuos net dvi dienas – birželio 22 ir 23 dienomis. Šventosios miesto gyventojų ir svečių laukia daugybė įdomių veiklų, kurios sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Čia užsiėmimą atras ir mėgstantys pramogauti, ir norintys susipažinti su Joninių šventės tradicijomis. Pasak šventės organizatorių – Palangos...
Įvykiai
Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar Palangos miesto savivaldybė nepažeidė Konkurencijos įstatymo, kai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo valdoma bendrove „Palangos komunalinis ūkis“, kuriai be konkurso pavedė prižiūrėti ir tvarkyti mie...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla vėl kviečia atostogų laisvadienius leisti kartu jau 53-ąjį sezoną. 100-metį mininti biblioteka ištikimiems ir naujiems Palangos skaityklos bičiuliams šį sezoną siūlys ypatingų renginių: kūrybinių dirbtuvių, susitelkimo valdymo praktikų, paskaitų, žaidimų, koncertų. Liepos pradžioje lankytojus pakviesime į muzikologės Beatos Baublinskienės  paskaitą „Stanislovo Moniuškos laikų muzi...
Kriminalai
Policijos pareigūnai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie  00:53 val., gavo pranešimą, jog Liepojos pl., Palangoje, automobilis Audi A6 partrenkė į kelią išėjusius du ponių arkliukus. Iš paskos važiavęs motociklas „Suzuki“, vairuojamas 1990 m. vaikino, užkliuvęs už kliūties vertėsi. Motociklo vairuotojas gydomas ligoninėje, diagnozė politrauma.
Įvykiai
Birželio 15 d. Palangos baseine vyks vienas iš pagrindinių „Vilties miesto“ renginių – „Vilties plaukimas 2019“ varžybos! „Vilties plaukimas“ renginiai organizuojami jau aštuntus metus. Šis prasmingas renginys yra palaikymo ir solidarumo su sergančiais onkologinėmis ligomis paramos akcija. Renginyje aktyviai dalyvauja fizinę negalią turintys plaukikai bei šiuo metu sportuojantys plaukikai ir prijaučiantys plaukimui entuziastai, kartu su savo šeimos nariais...
Kriminalai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino du verslininkus, kurie įtariami iš turimo Palangoje viešbučio ir poilsio vilos pasisavinę 300 tūkst. eurų lėšų. Manoma, kad dalis sumos galėjo būti panaudota darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti. Pirminiais tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Pal...