Kol abiturientai laiko lietuvių kalbos egzaminą, mokytojai nerimauja dėl naujovių

Šeštadienį visos Lietuvos abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šį privalomą brandos egzaminą, valstybinį arba mokyklinį, šiemet registravosi laikyti daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų – maždaug tūkstančiu mažiau negu pernai. Mokytojai ir švietimo ekspertai linki moksleiviams sėkmės ir susikaupimo, nes šiais metais egzamine yra net kelios naujovės. Apie tai, ar jos egzaminą palengvins, ar sukels daugiau sumaišties, pedagogai mano skirtingai.

D.Umbraso nuotr. 

Daugiau autorių

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės rašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių. Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikti du autoriai, tačiau šiais metais jie bus tik rekomenduojami. Rašant rašinį reikės remtis bent vienu privalomu autoriumi, o mokiniai jį galės rinktis iš visų 36 bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė įsitikinusi, kad mokiniams galimybė remtis visais programos autoriais yra tik į naudą, nes suteikia daugiau laisvės plėtoti temą. Kita vertus, pasak N. Bartašiūnienės, sunkiau bus vertintojams, tačiau abiturientai dėl to neturėtų nerimauti.

Mokytoja priminė, kad daugiausia ginčų buvo ne dėl laisvai pasirenkamų 32 lietuvių autorių, bet dėl į programą įtrauktų keturių užsienio literatūros atstovų. Ji nepalaiko kilusio ažiotažo, kad dėl rėmimosi užsienio autoriumi turėtų susilpnėti valstybės pamatai, nes rašančiojo pasirinkimą, kuriuo autoriumi jis remsis, lemia tema.

Tiesa, ne visi pedagogai sutinka, kad išplėstas autorių ratas palengvins abiturientų dalią.

„Gavę temas mokiniai paprastai renkasi, kurios jiems atrodo lengvesnės, kuriuos kūrinius yra pavykę geriausiai išnagrinėti, kurie autoriai aktualiausi. Aš manau, kad galimybė naudotis visais 36 autoriais vienareikšmiškai pasunkins mokiniams egzamino užduotį, net jei norai buvo patys geriausi. Juk kuo daugiau suteikiame laisvės rinktis, tuo sunkiau priimti sprendimą.

Jei iš tiesų rūpi mokymosi kokybė, o ne kiekybė, tikrasis palengvinimas būtų buvęs programoje sumažinti privalomų remtis autorių skaičių. Principas mažiau yra daugiau tinka ir literatūrai nagrinėti, nes programą aprėpti nelengva, dažnai nepakanka laiko visiems privalomiems kūriniams atidžiai perskaityti“, – teigia Onutė Baumilienė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.

Kompiuteriuose – privalomų autorių kūriniai

Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine yra ir kita naujovė: mokiniai galės naudotis suskaitmenintais privalomųjų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

N. Bartašiūnienė nesureikšmina šios naujovės, nes tekstas kompiuteryje, iki kurio egzamino metu reikėtų nueiti, – tai ne tas pats, kas po ranka turima knyga. Todėl ji pati ir nemažai kolegų rekomendavo egzaminą laikantiems abiturientams nesiblaškyti ir negaišti laiko ieškant kūrinių ištraukų, nes egzamino trukmė labai ribota. Jai pritaria ir kolegė O. Baumilienė.

„Tikslus kūrinio citavimas egzamino rašinyje tikrai nėra būtinas ir įvertinimo nelemia, tuo labiau kad galima perfrazuoti minimą ištrauką savais žodžiais. Be to, gali būti, kad mokiniui kils mintis pacituoti autoriaus kūrinį, kurio suteikiamoje skaitmeninėje chrestomatijoje nebus. Tuomet ieškojimui tik bus sugaištas laikas“, – teigia O. Baumilienė.

Pasak jos, egzaminas yra ne ta vieta, kur reikėtų tikslintis kūrinių tekstus. Ir, žinoma, tai ne informacijos paieškos gebėjimų, o literatūrinių žinių ir raiškos patikrinimas. Mokytoja primena, kad šio egzamino esmė – nagrinėjamos temos suvokimas, gebėjimas parašyti rašinį taip, kad būtų raiškiai, argumentuotai atsakyta į temai svarbius klausimus.

Svarbu nebijoti ir susikaupti

Egzamino dieną, tiek prieš žengiant į salę, tiek jau parašius rašinį, mokytojos pataria abiturientams ir jų artimiesiems nusiraminti ir pernelyg nesureikšminti šio gyvenimo žingsnio.

„Tai – tik vienas, mažutis brandos žingsnelis iš daugelio, kurie dar laukia priešakyje. Reikėtų džiaugtis tuo, kas pasisekė, o jeigu nepavyks – bet kurį egzaminą visada galima perlaikyti. Kad ir kas nutiktų, svarbu į šią patirtį žiūrėti kaip į pamoką, kuri suteikia kažką naujo ir praturtina“, – teigia mokytoja O. Baumilienė.

N. Bartašiūnienė sako, kad rašant egzamino rašinį mokiniams paprastai sunkiausios būna pirmosios trys eilutės, o vėliau susikaupimas padeda įveikti baimę.

„Kai vaikai pamato egzamino temas, iš pradžių išsigąsta, tačiau bijoti visai nereikia. Jeigu per visus mokyklos metus ir ypač 11–12 klasėje nuosekliai ruošeisi, skaitei kūrinius, mokeisi – viskas bus gerai. Iš tiesų net ir vertintojai sutinka, kad tik nedaugelis moksleivių rašinių būna išties stiprūs, gilūs. Tam reikalingas įdirbis – gero rašinio vien „iš savęs“ neparašysi, taip, kaip „iš savęs“ neišspręsi ir matematikos egzamino užduočių, kad ir koks įkvėpimas apimtų“, – teigia N. Bartašiūnienė.

Rezultatai priklauso nuo ilgo ir nuoseklaus darbo

Pasak mokytojos N. Bartašiūnienės, būtų keista, jei pavyktų puikiai išlaikyti egzaminą perskaičius vos vieną kūrinį, nors stebuklų visada galima tikėtis. Švietimo ekspertė ir „Šviesos“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė teigia, kad intensyvus pasiruošimas egzaminams trunka dvejus metus, per kuriuos abiturientai atranda jiems patogiausią mokymosi būdą.

„Mokomosios medžiagos yra gana daug – tai ne tik vadovėliai, bet ir skaitmeninės užduotys ar specialios programėlės, pavyzdžiui, „EDUKA klasėje“ esanti „Prieš egzaminą“. Yra išleista įvairių papildomam mokymuisi skirtų leidinių, padedančių gilinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, lavinti rašymo, teksto kūrimo, samprotavimo įgūdžius. Svarbu suprasti, kad kiekvienas mokinys tas pačias žinias ir įgūdžius gali atrasti, įsisavinti kitaip – vienam galbūt patogiau ieškoti atsakymų knygoje, kitas mieliau sprendžia testus internete. Svarbu, kad visos pasiruošimui naudotos priemonės papildytų viena kitą. Nuosekliai besiruošusiems abiturientams egzamino dieną tikrai nėra ko nerimauti“, – teigia D. Bartninkienė.

Nerimaujantiems dėl egzamino įvertinimo ir išgirdusiems stipriai nuvylusius rezultatus mokytoja O. Baumilienė pataria nebijoti pateikti apeliaciją, pasitarti su mokytojais. Pasak jos, visiems vertintojams galioja bendros vertinimo normos ir rašinį skaito ne vienas vertintojas. Todėl tikimybė, kad gerai parašytas rašinys liks nesuprastas ir nuvertintas, nėra didelė, tačiau ramiau bus pasiklausus mokytojo nuomonės.

„Kartais patys save vertiname geriau, negu yra iš tikrųjų. Bet kuriuo atveju – nereikėtų pykti ir kabinėtis, geriau džiaugtis laisve, mokėti vieną kartą pralaimėti, bet laimėti kitąkart“, – drąsina mokytoja.

Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas planuojantiems rinktis valstybės finansuojamas universitetines studijų programas. Norint baigti mokyklą ar studijuoti valstybės finansuojamose studijų programose kolegijose, pakanka išlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Egzaminų rezultatų bus galima tikėtis jau liepos pradžioje.

"Lrytas" inf.

EGZAMINAS ABITURIENTA NAUJOVĖS LIETUVIŲKALBA STOJIMAI2018
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 87:70 (22:18, 28:13, 20:15, 17:24) susitvarkė su „Palangos Kuršių“ (1-4) ekipa ir įsirašė ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai atitrūko antrajame kėlinyje. Justinas Jogminas pataikė iš toli, dvitaškį pridėjo Tomas Galeckas, o J. Jogminas surinko dar 4 taškus paeiliui ir marijampoliečių persvara išaugo iki 13 taškų – 35:22. Antrąjį kėlinį „Sūduva-Mantinga“ pabaigė laimėdama atkarpą 6:0 ir tokiu būdu susikrovė...
Laisvalaikis
Lapkričio 23 d. Palangos miestas minės Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną vyks šventinė eisena, Šv. mišios, gen. Jono Žemaičo paminklo pagerbimas, nemokamas šventinis koncertas ir kareiviškos vaišės. Kviečiame visus miesto gyventojus susiburti ir paminėti šią dieną. LAPKRIČIO 23 D. 11:30 val. Nuo Nepriklausomybės aikštės iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ŠVENTINĖ EISENADalyvauja Pakrančių apsaugos kariai, tremtiniai, Palangos ša...
Sportas
Likus mažiau nei mėnesiui iki 2021 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė rinktinės sudėtį atrankos rungtynėms su Albanijos ir Turkijos ekipomis. Į sąrašą pateko ir šešiolikmečių čempionate bronzos medalį iškovojusi Justė Veronika Jocytė, kuri pasak stratego, jau dabar turi grūdintis ir išmėginti savo jėgas moterų krepšinyje. „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėt...
Įvairios
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų...
Sveikata
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), įstatyme įtvirtindamas, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „Elektroninės sistemos bus integruotos tarpusavyje ir automatiškai keisis duomenimis paskyrus vaistą. Atėjus žmog...
Kriminalai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Prieš teismą stojo sutuoktinių pora – narkotikus platinęs 11 kartų už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą bei plėšimus teistas daugiabučio Minijos g., Kla...
Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.