Kapavietė tapo barnių priežastis: teismų virtinė sprendžia giminaičių nesutarimus

Dana Lukauskienė

Gyvenimas yra laikinas, trapus, jame svarbiausia ne materialūs dalykai ar turtai, o tai, kaip tave prisimena artimieji. Jiems tenka labai atsakinga pareiga – po mirties palaidoti, prižiūrėti kapus, gerbti ir puoselėti atminimą. Džiugu, kai visa šeima yra darni, žvelgia į dalykus viena kryptimi, tačiau būna ir nesutarimų. Skaudu, kai kapavietė tampa giminių konfliktų priežastis, o ilsėtis ramybėje mirusiesiems trukdo įvairūs ginčai.

Vieniems giminaičiams kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, o vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo, atrodo tvarkymo darbai, o kitiems – neleistina rekonstrukcija. „V.P.“ nuotr.

Vieniems tvarka, kitiems – neteisėti veiksmai

Keletą metų besitęsiantis palangiškių konfliktas dėl kapavietės priežiūros ir nesibaigiančių ginčių virtinės, ginčai dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą priskyrimo pasiekė jau ir Klaipėdos apygardos teismą. 2015-aisiais prasidėjęs konfliktas buvo nagrinėtas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose. 2017-aisiais civilinėje byloje buvo padėtas taškas, tačiau tuo teismų virtinė neužsibaigė. Ginčas nukeliavo į Klaipėdos apygardos teismo rūmus. Apeliacinį skundą pateikė R.S., kuri kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priskirti kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse, kur palaidotas jos tėtis (A.V.) ir dėdė (V.V.) priežiūrą jai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Konflikto esmė – galimybė kapavietėje palaidotiieškovės mamą šalia jos vyro. Deja, šiam žingsniui prieštaravo J. J. ( šios bylos atsakovė, apeliantės teta). Abi nesutariančios dėl kapavietės priežiūros. Jei viena atneša gėlių, kitai – jos atrodančios per prastos, o kapavietės rekonstrukcija ir priežiūra, nesuderinus ir neaptarus bendrai, kitos moters vertinimu – neteisėti veiksmai.

Savavališkai perstatinėjamos gėlės

Dukterėčios pasipiktinimą tetos veiksmais sukėlė prieštaravimas leisti palaidoti mamą šalia jos tėvo. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir perstatydavusi jas ant šalia esančių kapų. „V.P.“nuotr.

Pasak ieškovės, teta neargumentuotai prieštaraujanti jos norui palaidoti mamą šalia jos tėčio. Tad jai svarbi yra teisė į kapavietės priežiūrą, kad nereikėtų klausyti tetos priekaištų, prašyti leidimų tvarkyti kapą. Paskutinysis atsakingas asmuo už šios kapavietės priežiūrą J.V. taip pat miręs, o po jo mirties kitam asmeniui kapavietės priežiūra nebuvo priskirta.

Patikslintame ieškinyje teigiama, kad atsakovei buvo siūloma pasidalinti kapavietę į du kapus, tačiau ji prisidėti finansiškai ar bent darbais prie padalinimo nesutiko. Ieškovė teisme akcentavo, kad jos teta nuolat keičianti nuomonę dėlšios kapavietės priežiūros, savavališkai perstatinėjusi gėles ir stumdžiusi grindinio plyteles. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir padėdavusi jas ant šalia esančių kapų.

Kol anapilin iškeliavę giminaičiai ilsėjosi, gyvieji dėl kapavietės priežiūros geruoju nesusitarę. Tad jau treti metai varstomos teismų durys.

Su ieškiniu nesutiko

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ji tikino, kad ieškovės tėtis A.V. su žmona ir dukra gyvenęs Klaipėdoje. Anuomet jos brolio žmona, žuvusįjį atsisakiusi laidoti, minėto kapo neprižiūrėjusi, tad kapavietę tvarkiusi visą laiką J.J., jos tėvai, kiti šeimos nariais. Kiek vėliau tvarką kapinėse prižiūrėjusi, gėles sodinusi, laisčiusi tik ji viena. Tvarka buvo palaikoma jos pastangomis ir lėšomis. Tad faktine abiejų brolių kapų tvarkytojapo jos tėvo ( ieškovės senelio) mirties likusi tik ji. Teismui akcentavusi, kad nei R.S., nei jos mama jai nepadėjusios, o kapavietės ji negadinusi. Rekonstrukcija buvo daroma siekiant tvarkyti ir puoselėti kapavietę.

Palangos teisme sprendimas palankus tetai

Dar praėjusiais metais lapkritį Palangos miesto teismas paskyrė J. J. atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidoti broliai A.V. ir V.V., priežiūrą. Taip pat priteisė jai iš ieškovės 273,20 euro bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 57,42 euro bylinėjimosi išlaidų reikėjo atlyginti valstybės naudai.

Prieš metus pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad kapavietė registruota mirusiųjų brolių tėvo J.V. vardu. Po joo mirties nė vienas giminaitis nebuvo įrašytas žurnale atsakingu asmeniu už minėtos kapavietės priežiūrą. Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaitės, tad teisę būti asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą, turi. Teismui duomenis teikė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuris nurodė, jog kapavietę vienodai prižiūri abi moterys. Abi šalys turi išvestinę kapavietės valdymo teisę, nes savanoriškai prisiėmė prievolę tvarkyti kapus ir ją vykdė.

Teismo sprendimą lėmė faktas, jog būnant gyvam atsakovės tėvui, šeimoje susiformavo tradicija, jog šią kapavietę prižiūri J.J., todėl ji buvo pripažinta kapavietės valdymo teisės turėtoja. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus ir dėl neva savavališkos kapo rekonstrukcijos, esą tai įvykę be artimųjų sutikimo. Kadangi kapavietėje nebuvo pastatyta naujų statinių ar kitų objektų, nebuvo rekonstruojamas paminklas, nepasodinti ir neiškirsti medžiai, o kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo kapavietėje gėlėms sodinti, nėra laikytini kapo rekonstrukcijos darbais ir jiems pagal Kapinių tvarkymo taisykles ir kitus dokumentus kapinių prižiūrėtojo leidimas nėra būtinas.

Skundas keliavo į Klaipėdos apygardos teismą

Dukterėčios netenkino toks teismo sprendimas, tad byla pasiekė Apygardos teismą. Apeliaciniu skundu ieškovė R.S. prašė panaikintipraėjusių metų lapkričio 21dieną priimtą Palangos miesto teismo sprendimą.

Ieškovės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į jos mamos valią – būti palaidotai šalia savo vyro. Be to, skiriant atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti, turėjo būti objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės, atsižvelgta į laidojimo papročius bei moralines nuostatas – žmonos moralinę teisę būti palaidotai šalia savo vyro. Anot ieškovės, atsakovė buvusi vos 16 metų, kuomet šeima įsigijusi kapavietę, ją prižiūrėjęs apeliantės senelis. Beje, apeliantės teta daugelį metų gyvenusi Didžiojoje Britanijoje, dėl ko nedalyvavo ir savo tėvo laidotuvėse, ir tai, apeliantės nuomone, paneigia pirminės instancijos teismo išvadą, jog atsakovė nuolat, nuo pat kapavietės įsigijimo momento ją tvarkiusi ir prižiūrėjusi.

Prašė palikti nepakitusį sprendimą

Deja, teta su savo dukterėčia nesutiko. Ji prašė palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą nekeistą. Moteris argumentavo, kad po senelio mirties, dukterėčia net nesiekusi tapti atsakinga už kapavietės priežiūrą, sutiko, kad faktiškai kapus tvarkytų teta. Ji argumentavo, kad senelio valia kapavietė būtų patikėta jai, o tai patvirtino ir giminaičiai, davę parodymus teisme. Moteris pateikė ir nuotraukas, kuriose fiksuota, jog pati kapavietę prižiūrėjo tinkamai, ją tvarkė, o tvarkydama įstatymų nepažeidė. Dėl kapo priežiūros ir tvarkymo jokių pretenzijų anksčiau nebuvo gavusi, o išvykimas dirbti į kitas Europos valstybes esą visiškai nedarė neigiamos įtakos pareigai tvarkyti kapavietę. Atsakovė nesutinka, kad jaunas amžius galėtų trukdyti tvarkyti kapus ir argumentavo, jog darbo įstatymai garantuoja asmens, turinčio 16 metų amžiaus, teisę į darbą.

Apygardos teismas paliko galioti

Išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas birželio 1 dieną priėmė R.S. nepalankią nutartį. Jis nutarė nekeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir paliko jį galioti. Dukterėčia taip pat turės padengti ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad įvertinus proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvadą, jog labiau tikėtina atsakovės J. J. išsakyta pozicija, jog ji nuo pat pradžių rūpinosi šeimos kapaviete. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad nuo šios kapavietės įsigijimo joje buvo palaidotas atsakovės brolis, kuris yra artimas atsakovės giminaitis, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė šios kapavietės neprižiūrėjo. Priešingai, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kapavietės įsigijimo metu atsakovei esant 16 metų amžiaus ji šios kapavietės neprižiūrėjo yra vertintini tik kaip apeliantės nuomonė, neparemta jokiais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, įrodinėdama, jog ji turėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nurodo aplinkybes, jog tokia buvo J. V (senelio), kuris ir įsigijo ginčo kapavietę, valia. Pažymėtina, jog šias aplinkybes apeliantė įrodinėja tik formaliais teiginiais, kurių nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti J. V. tikrosios valios dėl kapavietės priežiūros.

Kapavietė barniai teismai kapinės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
166 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia tapti įdomaus pokalbio dalyviu. Tinklalaidės „Nyla“ vieni iš kūrėjų – Merilando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė ir žurnalistas Karolis Vyšniauskas – dalysis ir kvies dalytis savo skaitymo ir ieškojimų patirtimis. Savivokos ir pasaulio suvokimo knygos šiandien Lietuvoje vienos perkamiausių. Šiuolaikinis žmogus bręsdamas atkakliai siekia užpildyti suvokimo spr...
Sportas
Pirmadienį į Palangą susirinko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai, kurie pradės pasiruošimą Pasaulio čempionato kovoms. Į pirmąją stovyklą atvyko 16-a krepšininkų, prie jų trumpai prisijungė ir Jonas Valančiūnas, tačiau jis iki rugpjūčio 1-os dienos dirbs pagal individualią programą. Domantas Sabonis prie komandos prisijungs taip pat rugpjūčio 1-ą dieną. Pirmasis kontrolinis mačas vyks rugpjūčio 2 d. Pamplonoje, kur Lietuvos rinktinė susitiks su...
Kriminalai
2019-07-22, apie 2:10 val., Palangoje, S. Daukanto g., pasigesta 2018 m. pagaminto raudonos spalvos automobilio „BMW M5“. Prašome visuomenės pagalbos: jei kas matė arba pamatys važiuojantį ar stovintį lygiai tokį, koks nuotraukoje, automobilį, turėtų nedelsdamas (-a) paskambinti telefonu 112 arba 8-700-60867.
Įvykiai
Palangoje kasmet pasodinama naujų medžių, prie miesto žaliojo rūbo plėtros noriai prisijungia ir dalis gyventojų, tačiau kai kurios privačių asmenų iniciatyvos nedžiugina – ne privačioje, o valstybinėje žemėje savavališkai, be reikiamų suderinimų pasodinti želdiniai tampa rimta kliūtis miesto infrastruktūros plėtra besirūpinantiems specialistams. Palangoje želdiniams skiriamas didelis dėmesys, tad kiekvienais metais mieste pasodinama dešimtys naujų medžių....
Kriminalai
2019-07-21, 4:35 val., Palangoje, Užkanavės g. namo kieme, vyras, atėjęs prie automobilio „BMW X5“, pastebėjo, jog yra išdaužtas galinių durelių mažasis stiklas, priekinis buferis su priešrūkiniais žibintais nupjautas ir išplėštas, priekinio buferio kamerų bei priešrūkinių žibintų laidai nupjauti, žibintai išmontuoti, sugadinta automobilio saugos sistema. Preliminari žala – dešimt tūkstančių eurų. 2019-07-22, apie 2:10 val., grįžęs prie nuomojamo buto S. D...
Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Kriminalai
2019-07-21, apie 0:30 val., gautas pranešimas apie tai, kad J. Basanavičiaus g. Palangoje, naktiniame klube,  apsaugos darbuotojas perdavė sulaikytą vaikiną, gim. 1994 m. Vidinėje jo striukės kišenėje rastas cigarečių pakelis su permatoma plastiko atplaiša, į kurią buvo įvyniota žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Vyras pristatytas į Palangos miesto PK. 2019-07-21, apie 1 val., Palangoje, tame pačiame naktiniame klube folijos lankst...
Sportas
„Palangos“ stovykloje vyksta intensyvus darbas besiruošiant antrajai A lygos sezono pusei. Paskutiniąsias oficialias rungtynes liepos 4-ąją sužaidę palangiškiai, ne tik pluša treniruotėse, bet ir išvyko į Lenkiją. Kaimyninėje šalyje šeštadienį įvyko kontrolinės rungtynės tarp „Wigry“ bei „Palangos“. Komandai iš Lietuvos vadovavo naujas vyr. treneris Viačeslavas Heraščianka, pakeitęs iki tol pareigas ėjusį Artiomą Gorlovą.  Susitikimą nuo pat pradžios kontr...
Įvykiai
Šeštadienio vakarą Palangoje, nuo jubiliejinių, 20-ųjų „Aurum 1006 km lenktynių“ pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį. Iškart po pergalingo finišo jis atsidūrė ekipos draugų ir gerbėjų glėbyje. Su pergale lenktynininką pasveikino renginio organizatorius, 20 metų be pertr...