Idėją mažinti plastiko maišelių naudojimą palaiko ne visi

Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalinti plastiko maišelių. Tačiau jiems ketinama nustatyti ir daugiau ribojimų. 

Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet smuks po 10–20 proc., kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą jau dabar ten, kur jų nuperkama daugiausia, jie apmokestinti.

Vienas naujausių siūlymų – atsisakyti dviprasmiškai vertinamų aerobiškai skaidžių maišelių. Jie laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi. Jų gamybą Lietuvoje jau nuo kitų metų siūloma uždrausti. 

Naujas pataisas siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Anot jos, aerobiškai skaidūs maišeliai yra kenksmingesni nei iš paprasto plastiko.

„Teigiant, kad tai yra suyranti pakuotė, formuojama klaidinga vartotojo elgsena juos įsigyti ir netiesiogiai skatinama šiukšlinti, o ne didinamas ekologinis sąmoningumas“, – BNS tvirtino V. Vingrienė. 

Anot jos, tokie maišeliai irsta etapais, turi būti tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad nėra patikimų greitai suyrančių maišelių naudos aplinkai įrodymų.

„Nėra įrodymų, kad jie visiškai apskritai suirs ir jau gal net yra daugiau kažkokių priešingų duomenų. Kad mikroplastikas paplinta, dar daugiau juo kvėpuojame, jis nematomas“ – BNS teigė A. Bagočiutė.  

Kitos idėjos – visiškas plastiko maišelių draudimas 

V. Vingrienės pataisa – ne vienintelis bandymas dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą. Seime jau sklando idėja, kad reikia apmokestinti ir pačius ploniausius, iki 15 mikronų storio maišelius, kurie dalinami veltui.

Blogiausiu atveju siūloma juos uždrausti – keisti popieriniais maišeliais. Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė A. Bagočiutė žada, kad mažų plastiko maišelių apmokestinti ar drausti neketinama.

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos teigimu, neapmokestinti ploniausi plastiko maišeliai yra taršiausia prabangos prekė.  

„Tai papildomas saugumas, prabanga. Ne visi automobilį draudžiasi kasko, nes ne visi gali tai sau leisti. Taip ir maišelis – reikia pamatuoti riziką, ar jis būtinas. Jeigu produktas, kurį perki, gali sukelti papildomų nepatogumų – prekės prabėgs, suteps, būti dedi į tokį maišelį ir susimoki už jį“, – BNS teigė parlamentaras.  

Jis taip pat mano, kad turėtų būti apmokestinamas pradinis teršėjas – plastiko maišelių gamintojai ir importuotojai. Tam pritaria ir V. Vingrienė: „Tada visa grandinė, o ne tik pirkėjas, turės galvoti apie ekologiškus ir netaršius maišelius“. 

V. Vingrienė neatmeta galimybės įpareigoti prekybininkus pajamas už visų plastiko maišelių pardavimą pervesti valstybei kaip mokestį už aplinkos teršimą, o ne iš jų užsidirbti.   

Popierinių maišelių gamyba brangesnė 

Kauno maišelių tiekimo bedrovės „Divum“ vadovo Dariaus Remėza tiki, kad apmokestinus maišelius, jų suvartojimas mažės. Jis pastebėjo, kad kai kurie klientai plastiko maišelius keičia storesniais ar popieriniais, nes jie neapmokestinami. 

Tačiau D. Remėza užsiminė apie specialaus pakavimo – vadinamojo kraft – popieriaus, naudojamo maišelių gamybai, trūkumą rinkoje: „Plastiko žaliavų kainos labiau stabilios, o kraft popierius brangsta ir ženkliai“.  

Bendrovės „Plasteda“ vadovas ir savininkas Edvinas Podskočimas įsitikinęs, kad maišelių apmokestinimas „nieko nepakeis“.

„Man juokinga, kad į juos koncentruojasi. Ne maišelis teršia, o žmogus (...) Reikia suteikti galimybę nešiukšlinti“, – tikino verslininkas.  

E. Podskočimas skeptiškai vertino galimybę apmokestinti ir labiausiai teršiančius mažus maišelius bei labiau pakavimui naudoti popierių.

„Popierių pagaminti daug didesnė žala gamtai – kertami medžiai, naudojama elektra, vanduo “, – aiškino E. Podskočimas.

Maždaug prieš 10 metų daugiakartinio naudojimo pirkinių maišelius eksportui ir Lietuvos prekybos tinklams Kinijoje pradėjusios gaminti bendrovės „Bagfactory“ generalinis direktorius ir vienas savininkų Gvidas Krolis neslėpė, kad prekybos tinklai iš maišelių gauna dideles pajamas. 

„Plastikiniai maišeliai, paprastai 20-30 mikronų, yra turbūt vienas didžiausių vienkartinės pakuotės apyvartos objektų prekybos tinklams ir svariai prisideda prie jų bendrų apyvartų“, – BNS sakė G. Krolis.

Jis įsitikinęs, kad dėl to plastiko maišeliai iš prekybos centrų greitai nedings. 

Žuvis ir mėsa – į popierių 

Didžiuosiuose prekybos centruose jau seniai maišeliai nėra dalijami nemokamai. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pranešė, kad tinkle prekiaujama gamtoje suyrančiais maišeliais. 

„Iki“ siūlomi maišeliai yra iš perdirbto plastiko. Įmonės komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė tikino, kad jie parduodami tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlomi.

„Lengvus permatomus maišelius šviežios žuvies ir mėsos skyriuose prieš trejus metus pakeitėme rudu įvyniojamu popieriumi“, – BNS sakė ji.

Anot jos, per kelerius metus maišelių pardavimai sumažėjo 7-10 procentų. 

„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė pranešė, kad tinkle yra ne tik perdirbtų plastiko maišelių, bet ir pagamintų iš cukranendrių pluošto, kelių rūšių daugkartinio naudojimo medžiaginių maišelių bei sulankstomų kartoninių dėžių.

Pasak jos, vienkartinių maišelių per pirmąjį šių metų pusmetį parduota virš 19 mln., pernai – 38 mln., o daugkartinių maišelių – atitinkamai 224 tūkst. ir 340 tūkst. 

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė sakė, kad siekiant paskatinti pirkėjus vietoje plastiko maišelių rinktis daugkartinius arba popierinius maišelius, plastiko maišeliai buvo pabranginti. Taip pat tinklas turi medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius, skirtus vaisiams, daržovėms, riešutams.

Pokyčiai – nuo sausio 

Seimas 2016 metų birželį priėmė pataisas, kurios nuo 2019 metų leis prekybininkams neimti mokesčio  tik už labai plonus (plonesni kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 

15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebebus galima dalinti veltui. 

Prekybininkai, iki šiol neapmokestinę maišelių, dar aktyviai nereaguoja į naują reikalavimą. Jų gamintojai sako, kad dalis tokių prekybininkų nustatys simbolinę – vieno ar kelių centų kainą ir įstatymą įvykdys.  

Dabar prekybos tinkluose siūlomi įprastiniai plastiko maišeliai, pagaminti iš polimero, į kurį gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų, yra ilgai yrantys. Aerobiškai skaidžių maišelių sudėtyje yra skilimą į mikrodaleles spartinančių priedų - toks plastikas, ilgesnį laiką veikiamas šilumos arba ultravioletinės šviesos, tampa trapus ir skyla. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, plastiko maišelių, kurių nuo sausio prekybininkai nebegalės dalinti veltui, užpernai išdalyta mažiau negu 2015 metais, kai vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 didelius pirkinių maišelius ir 239 mažus (iki 15 mikronų), o 2016 metas atitinkamai – 36 ir 224. 

„Numatytą 40 pirkinių maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų Lietuva jau pasiekė“, – tvirtino A. Bagočiutė.  

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į Lietuvą importuota 8,2 tūkst. tonos maišų ir krepšių iš polietileno už 18,287 mln. eurų. 

BNS

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Birželio 25 dieną, popiet, Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, patalpos buvo uždūmintos, degė elektros skydinėje elektros laidai, kurie užgesinti 4 milteliniais gesintuvais. Gaisro metu aprūko elektros skydinės patalpos sienos ir lubos. Apdegė ir išsilydė elektros laidų instaliacija. Išvėdintos patalpos. Pastatas 2 aukštų, apkaltas medinėmis dailylentėmis, perdengimas gelžbetoninis.
Įvykiai
Vasaros sezonui prasidėjus būsto besidairančių pirkėjų žvilgsniai tradiciškai nukrypsta į pajūrį bei šalies kurortus. Tiesa, šiemet atostogų sezoną Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasitiko skirtingomis nekilnojamojo turto (NT) tendencijomis. Registrų centro sukaupta sandorių statistika rodo, kad iš kurortų šiemet išsiskyrė Palanga, o štai Druskininkai, Trakai ir Neringa būsto pirkėjų suviliojo mažiau nei pernai. Naujai plėtojami NT projektai be...
Įvykiai
Palanga pasirengusi kitąmet kurorte vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui – konstatuota trečiadienį vykusio susitikimo su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) prezidentu Ulfu Rozenbergu ir generaliniu sekretoriumi Koru Niehofu metu. EBBA atstovai Palangoje lankėsi norėdami su organizatoriais – „Palangos orkestro“ atstovais –aptarti pasirengimo būsimam čempionatui klausimus. Su U. Rozenbergu bei K. Niehofu susitiko „Pal...
Įvykiai
Šio projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas Palangos miesto šeimoms, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimas įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas Palangos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneris – labdaros ir paramos fondas Vaikų dienos centras Dienvidis, teiksiantis psichologo ir mediatoriaus paslaugas. Paslaugos bus teiki...
Įvykiai
S. Vainiūno meno mokykla auklėtinius rudenį pasitiks atsinaujinusi – įgyvendinant šios ugdymo įstaigos remonto darbų antrąjį etapą, birželį baigtas fortepijono bei dviejų styginių instrumentų klasių remontas. Pirmuoju etapu praėjusiais metais atnaujintas Dailės skyrius. Darbai atlikti Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis. Atliekant fortepijono bei styginių instrumentų korpuso remontą buvo atnaujintos 6 klasės, tad šių instrumentų įvaldymo subt...
Laisvalaikis
Vasarą Lietuvos pajūrį aplanko begalės poilsiautojų, važiuojančių čia padrybsoti kopose ar pasidairyti po kurortinį naktinį gyvenimą. Tačiau šią karštą vasarą verta prisiminti, kad Lietuvos pajūryje organizuojami ir populiarūs festivaliai, kurių organizatoriai kviečia ne tik patrypti kojomis, bet ir įsilieti į begales įvairių veiklų. Tad kokių pajūrio festivalių labiausiai laukiame šią vasarą? Pudra Tai festivalis, kuriame renkasi charakteringa publika, pa...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ komplektaciją naujajam NKL sezonui pradeda žvalgydamiesi į ateitį – komandos gretas papildys 21-erių metų Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas. Su 200 cm ūgio krepšininku pasirašyta sutartis pagal formulę „2+1”. Lengvojo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis Vyšniauskas praėjusiais metais spindėjo Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione, kur buvo rezultatyviausias 2018-19 sezono krepšininkas. Biržų „Biržai-KKSC“...
Kultūra
Pasaulinio garso šou-baletas „Todes“ atvyksta į Palangą. Garsios baletmeisterės Alos Duchovos įkurtas baletas Lietuvos kurorte pristatys naują 30-ties metų jubiliejui skirtą programą. Liepos 7 d.  Palangos koncertų salėje vyksiantis įspūdingas šokio spektaklis bus vienintelis šou-baleto „Todes“ pasirodymas Palangoje. Bilietus į vienintelį šou-baleto „Todes“ pasirodymą Palangoje galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu: www.bilietai.lt. Pasak...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ priartėjo prie pirmaujančios Marijampolės „Sūduvos“. Sostinės ekipa 15-ojo turo susitikime namuose 3:2 (2:2) nugalėjo čempionato autsaiderę „Palangą“. Vilniaus klubas užtikrintai pradėjo rungtynes ir jų neabejotinas pranašumas švieslentėje atsispindėjo jau 7-ąją minutę. Po į rikiuotę grįžusio Victoro Perezo perdavimo Liviu Antalis sulaukė daug erdvės, įsiveržė į baudos aikštelę bei tiksliai smūgiavo į tolimąjį vartų kampą.Šeimininkai da...