Kada trys oro uostai tapo nebe prabanga Lietuvai?

BNS nuotr.
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Prieš keletą metų tris oro uostus Lietuvoje buvo galima vadinti prabanga, už kurią susimokame patys, tačiau situacija keičiasi – Lietuvos oro uostai generuoja pelną, sumoka valstybei dividendų. Taip LRT.lt sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia manantis, kad oro transporto potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, tačiau neįvertinamas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal tai, kiek žmonių gyvena Lietuvoje, šaliai užtektų ir vieno oro uosto, LRT RADIJUI prieš trejetą metų teigė buvęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. Pasak jo, Lietuvos teritorija gana didelė, todėl turėti tris oro uostus patogu, bet tai yra prabanga, už kurią patys turime sumokėti.

Latvijoje reguliarius keleivių skrydžius vykdo du tarptautiniai oro uostai, Estijoje tokie oro uostai yra penki. Plotu už Lietuvą mažesnė, tačiau gerokai tankiau apgyvendinta Slovakija reguliarius tarptautinius skrydžius vykdo iš keturių oro uostų, kiek didesnė plotu, tačiau turinti trigubai daugiau gyventojų Čekija reguliarius skrydžius vykdo iš penkių oro uostų. Tad trys oro uostai Lietuvoje – prabanga?

Reikėtų dar vieno oro uosto?

M. Gelžinis sako, kad situacija, kada tris oro uostus buvo galima vadinti prabanga – praeityje: „Mano manymu, prabanga buvo anksčiau, kol oro uostai nebuvo sujungti, nes jie tarpusavyje konkuravo, galbūt neefektyviai buvo paskirstomi resursai. Po susijungimo ir dėl jo visi trys oro uostai augo tiek skrydžių, tiek keleivių kiekiu, įmonės pelnas taip pat auga.

Jeigu sugebame dar ir valstybei sumokėti dividendų, tai reiškia, kad trijų oro uostų buvimas pasiteisina. Kol neturime gero ir greito Vakarų regiono pasiekiamumo iš Vilniaus, Kauno, manau, yra svarbu turėti tris oro uostus.“

Susisiekimo ministerija atsakyme LRT.lt pažymi, kad, audituotais duomenimis, Lietuvos oro uostų grynasis pelnas 2017-aisiais siekė beveik 2,5 mln. eurų, o už trijų šalies oro uostų veiklą pernai į valstybės biudžetą bus pervesta 3,4 mln. eurų dividendų.

Tiesa, Lietuvos oro uostai sulaukia ir Susisiekimo ministerijos skiriamų biudžeto lėšų. 2018-aisiais Lietuvos oro uostams skirta 2,196 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad oro uostai yra ta sritis, į kurią valstybės investicijos atsiperka su kaupu.

„Valstybė turėtų daryti viską, kad jos pasiekiamumas oro transportu būtų kuo didesnis. Ji galėtų balansuoti ties leidžiamos valstybės paramos riba. Neturėdami susisiekimo, mes tikrai prarandame labai daug galimybių, investicijų, tikrai atveriančių kaštus oro uostų išlaikymui ir veiklos palaikymui“, – sako Ž. Mauricas.

BNS nuotr.

Pasak ekonomisto, Lietuva turi labai daug potencialo, kalbant apie susisiekimą bei krovinių gabenimą oro transportu, tačiau potencialas deramai neįvertinamas.

„Praeityje yra padaryta strateginių klaidų, neįvertinant, kiek įspūdingai augs skrydžių skaičius dėl pigių oro linijų revoliucijos. Vilniaus oro uostas yra per mažas, morališkai pasenęs, turintis mažai galimybių plėstis. Žinoma, naujo oro uosto statymas tokiose šalyse kaip Lietuva gali išbrangti, jo gali laukti Nacionalinio stadiono likimas. Tačiau teoriškai, kalbant apie  ilgalaikę perspektyvą, Lietuvai reikėtų turėti didelį oro uostą, galbūt netgi su transatlantinių skrydžių galimybėmis, nes į tą segmentą jau dabar eina pigios avialinijos.

Tai, manau, būtų labai didelė galimybė Lietuvai, o pasiekiamumas duotų daug ekonominės naudos. Į oro transportą reikia žiūrėti ne tiek kaip į verslą, o kaip į infrastruktūros dalį. Manau, kad oro transporto potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, tačiau neįvertinamas“, – tikina pašnekovas.

Kauno oro uostui linki pasitempti

Nors Lietuvos oro uostai skaičiuoja bendros trijų oro uostų įmonės pelningumą, tai nereiškia, kad atskiriems oro uostams nėra keliamas toks tikslas, tikina M. Gelžinis. Pasak jo, Palangos oro uostas išsilaiko pats, o kartais uždirba ir pelno, tuo metu Kauno oro uostui reikėtų pasitempti.

„Linkėtume Kaunui šiek tiek pasitempti, tačiau žinome jo istorinę situaciją, kad vystymas buvo lėtesnis, sudėtingesnis. Tačiau nenuleidžiame rankų ir matome, kad pasiekus tam tikrą keleivių skaičių, Kauno oro uostas tikrai pradės atsigauti.

Palanga operaciniame lygyje save išsilaiko, kartais netgi uždirba ir pelno. Šiame uoste  sparčiai auga verslo keleivių skaičius, todėl galvojame apie tai, kaip šiame uoste galėtų atsirasti verslo keleiviams patrauklių paslaugų. Aš manau, kad visi oro uostai susitvarko“, –  tvirtina M. Gelžinis.

BNS nuotr.

Savo ruožtu Susisiekimo ministerija pažymi, kad Palangos oro uostas 2015-2016-aisias buvo vienas labiausiai augančių mažųjų oro uostų Europoje. 2015-aisiais keleivių srautų augimas siekė apie 70 proc., 2016-asias – apie 40 proc. Tačiau, kaip pastebi M. Gelžinis, nors Palangos uostas pasiekė savo infrastruktūros ribas, didesnė jo plėtra nėra numatoma.

„Visi oro uostai savo turi infrastruktūrines ribas. Kai buvo statomas Palangos oro uostas, buvo skaičiuojama, kad jo srautas sieks 300 tūkst. keleivių per metus. Šią ribą esame pasiekę, tad galvojame apie minimalią infrastruktūros plėtrą, kad būtų dar patogiau keleiviams. Bet, mano manymu, tai yra oro uosto riba, ir galvoti, kad pasieksime pusę milijono ar daugiau keleivių, tikrai nerealu“, – sako jis.

Skrydžio Vilnius-Palanga galimybių kol kas nemato

Nors vis užsimenama apie tiesioginius skrydžius tarp Palangos ir Vilniaus, Susisiekimo ministerija abejoja, kad toks skrydis artimiausiu metu galėtų atsirasti.

„Tiesioginis skrydis maršrutu Vilnius-Palanga nebūtų patrauklus tiek kainos prasme (dėl mažų keleivių srautų aviakompanijos neturėtų galimybės pasiūlyti patrauklių bilietų kainų), tiek kelionės trukme (pats skrydis truktų trumpai, tačiau į oro uostą reikia atvykti prieš 1-2 val. iki skrydžio), todėl artimiausiu metu mažai tikėtina, kad toks skrydis atsirastų“, – rašoma ministerijos laiške  LRT.lt.

Savo ruožtu M. Gelžinis pažymi, kad tokie skrydžiai vargiai galėtų būti pelningi ir vykti ištisus metus.

„Jei tokių skrydžių nėra iki šiol, apie jų pelningumą kalbėti nevertėtų. Tačiau čia yra valstybės regionų politika ir, mano žiniomis, yra ieškoma potencialių vežėjų kompanijų, kurios operuoja mažesniais orlaiviais. Svarstoma, kad bent jau vasaros metu galėtų įvykti bandomieji skrydžiai.

Tačiau nemanau, kad srautai būtų dideli. Galima įsivaizduoti, kad galbūt vilniečiai ar kauniečiai naudotųsi šia paslauga, keliaudami pailsėti pajūryje arba kaip atrakcija. Galbūt skrydžiais pasinaudotų verslo keleiviai, tačiau abejoju, kad būtų galima užtikrinti keleivių srautą visus metus“, – sako M. Gelžinis.

LRT.lt

trys orouosta prabanga Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
70 peržiūrų liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Kriminalai
2019-07-21, apie 0:30 val., gautas pranešimas apie tai, kad J. Basanavičiaus g. Palangoje, naktiniame klube,  apsaugos darbuotojas perdavė sulaikytą vaikiną, gim. 1994 m. Vidinėje jo striukės kišenėje rastas cigarečių pakelis su permatoma plastiko atplaiša, į kurią buvo įvyniota žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Vyras pristatytas į Palangos miesto PK. 2019-07-21, apie 1 val., Palangoje, tame pačiame naktiniame klube folijos lankst...
Sportas
„Palangos“ stovykloje vyksta intensyvus darbas besiruošiant antrajai A lygos sezono pusei. Paskutiniąsias oficialias rungtynes liepos 4-ąją sužaidę palangiškiai, ne tik pluša treniruotėse, bet ir išvyko į Lenkiją. Kaimyninėje šalyje šeštadienį įvyko kontrolinės rungtynės tarp „Wigry“ bei „Palangos“. Komandai iš Lietuvos vadovavo naujas vyr. treneris Viačeslavas Heraščianka, pakeitęs iki tol pareigas ėjusį Artiomą Gorlovą.  Susitikimą nuo pat pradžios kontr...
Įvykiai
Šeštadienio vakarą Palangoje, nuo jubiliejinių, 20-ųjų „Aurum 1006 km lenktynių“ pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį. Iškart po pergalingo finišo jis atsidūrė ekipos draugų ir gerbėjų glėbyje. Su pergale lenktynininką pasveikino renginio organizatorius, 20 metų be pertr...
Įvykiai
Šiandien 12 val. Palangoje prasidėjusių jubiliejinių, 20-ųjų renginio istorijoje ilgų nuotolių - „Aurum 1006 km lenktynių“ - lyderis 16.24 val. apsuko 186 ratus arba įveikė varžybų pusiaukelę. Priminsime, jog lenktynininkų šiandien laukia 1006 km distancija, kurią sudaro 373 ratai, kurių vieno jų ilgis – 2682 metrai. Jau pati lenktynių pradžia pažėrė tiek intrigos, kiek neretai nesulauksi iki varžybų pusiaukelės. Buvo ir apmaudžių gedimų, ir išslydimų iš t...
Įvykiai
Šeštadienio popietę Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas grįžo į „Aurum 1006 km lenktynių“ trasą po daugiau nei 5 000 kilometrų kelionės. Patyrę vairuotojai ketvirtadienio rytą savo kelionę su „Kia Proceed“ automobiliu pradėjo Palangos Vytauto gatvėje, vykstant 20-ųjų lenktynių paradui. Daugiau nei dvi paras jie važiavo pro Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Lenkiją ir šeštadienį grįžo į Lietuvą, o Palangos lenktynių trasą pasiekė 15 val. 5...
Įvykiai
Šiandien, liepos 20 d. 11-20 val. Palangoje, Ramybės galerijoje besitęsiantis mados kūrėjų renginys „Designer Space“ kviečia Palangoje esančius mados gerbėjus pamatyti naujausius mados dizanerių darbus ir susitikti su pačiais kūrėjais.  „Designer Space“ renginyje Palangoje savo kolekcijas pristato drabužių dizaineriai: Lilija Larionova, Kristina Kruopienytė, Ramunė Strazdaitė, Indra Dovydėnaitė, Lina Andriukonė, Lena Nomanova (“Rudnė”), Aida Milašiūtė (“Ai...
Įvykiai
Kiekvienų metų liepos viduryje Lietuvos pajūryje vyksta didžiausias automobilinis renginys – „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalis. Nors geriausiai žinomas yra pagrindinis lietuviškojo Le Mano renginys – maratoninės lenktynės šeštadienį – festivalio pavadinimą jis gavo ne šiaip sau. Didžiausi automobilių sporto gerbėjai čia renkasi jau ketvirtadienį ir kiekvieną valandą iki pat šeštadienio vakaro gali mėgautis įvairiausiais renginiais, kuriuose dominuoja au...
Kriminalai
Liepos 19-ąją, 17:50 val., Vytauto gatvėje, Palangoje, iš moters, sėdėjusios ant suoliuko prie bažnyčios, rankinės pažįstamas ištraukė piniginę su pinigais, asmens dokumentais. Vyriškis pasišalino iš įvykio vietos. 18:45 val. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Palangos miesto policijos komisariatą. Įtariamajam nustatytas sunkus (2,76 prom.) neblaivumas.