D.Varnaitė: „Kurhauzo atkūrimas – bendromis pastangomis sukurta sėkmės istorija“

Dana Lukauskienė

Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai.

Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjančia Palanga ir linkėjo tęsti geriausias kurorto kūrėjų Tiškevičių tradicijas bei puoselėti jų dvasinį ir materialųjį paveldą. „V.P.“ nuotr.

Buvote ilgametė Lietuvos kultūros paveldo departamento vadovė, gal galėtumėte trumpai pakomentuoti istorinių - kultūrinių pastatų atkūrimo svarbą. Kodėl miestui būtina tvarkyti savo istorines erdves?

Istoriniai pastatai yra sudėtinė mūsų paveldėto kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Kraštovaizdžio, kurį formavo kartų kartos ir kuris išsaugojo kiekvienos gyvenamosios vietovės – miesto, miestelio ar kaimo – savastį. Čia gyvenusių irkūrusių žmonių patirtis, istorinių pastatų estetika, vietos žmonių asmeninis santykis su senaisiais pastatais – visa tai formuoja išskirtinę vietos dvasią, savitą ir būdingą tik tai konkrečiai vietovei. Atgaivindami istorines erdves, praeities liudininkus, miestai tuo pačiu grindžia tvirtus pamatus dabarčiai ir kuria sėkmės istorijas ateičiai. Atskirai derėtų paminėti kultūros paveldo objektus, tapusius tų vietovių simboliais, be kurių miestai būtų neįsivaizduojami. Palangos simboliu pelnytai laikomas Tiškevičių statytas Kurhauzas.

Manau, kad esate viena iš tų, kuri gerai žino Palangos Kurhauzo atgimimo istoriją? Kokia buvo pradžia, kaip užsimezgė bendradarbiavimas su Palangos miesto savivaldybe?

Gaisro nuniokotas Kurhauzas dešimtmetį ne tik kenkė kurorto vaizdui, bet ir skaudino palangiškius bei poilsiautojus. Palangos meru išrinktas Šarūnas Vaitkus išsyk ėmėsi Kurhauzo atgaivinimo. 2011 m. Palangoje vyko Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis, kurio metu sutarėme, kad Kurhauzą restauruoti būtina kuo greičiau ir tam yra visos reikiamos prielaidos: Palangos bendruomenės susitelkimas, politikų valia ir paveldosaugininkų palaikymas. Netrukome startuoti ir bendromis pastangomis sukūrėme sėkmės istoriją, o 2013 m. pabaigoje mūrinė Kurhauzo dalis atvėrė duris lankytojams. Bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe restauruojant Kurhauzo mūrinę dalį, vėliau ginant viešąjį interesą teismuose dėl medinės Kurhauzo dalies, sugrąžinant Kurhauzo medinę dalį Palangos bendruomenei ir organizuojant sugrąžintos dalies atgaivinimo darbų pradžią man išliks kaip viena svarbiausių ir džiaugsmingiausių patirčių vadovaujant Kultūros paveldo departamentui.

Kokius iššūkius reikėjo įveikti palangiškiams?

Šiandien tikrai nekalbėtume apie Kurhauzo atgaivinimą kaip sėkmės istoriją, jeigu ne palangiškių susitelkimas, jeigu ne Palangos bendruomenės stiprus palaikymas, kurį jautėme visus tuos metus. Prieš pradedant Kurhauzo tvarkybos darbus, susidūrėme ir su skeptikais, kurių vieni netikėjo, kad bene dešimtmetį po gaisro išstovėjusį istorinį pastatą dar įmanoma restauruoti, kiti gi abejojo, kad restauruotame Kurhauze viešpataus kultūra. Abejonės labai greitai išsisklaidė, profesionaliai restauruotame Kurhauze įsikūrus menų mūzoms. Tačiau didžiausią nerimą kėlė Kurhauzo medinės dalies ateitis. Palangiškiai gerai prisimena mano duotą pažadą kreiptis į teismą dėl netinkamai laikomos Kurhauzo medinės dalies paėmimo ginant viešąjį interesą. Taip prasidėjo teismų procesas, trukęs ketverius metus, ir kuriam pasibaigus visas Kurhauzas buvo sugrąžintas Palangai. Mačiau, kad palangiškiams užtenka kantrybės ir tikėjimo, jog teisybė triumfuos.

Atkurta mūrinė pastato dalis, restauruojami medinės dalies pamatai. Kokią reikšmę tai galėtų turėti miestui, o gal ir visai šaliai. Juk kiekvieno miesto istorija formuoja visos šalies veidą?

Palangiškiai su nekantrumu laukia, kuomet išvys miestą be žaliosios tvoros. „V.P.“ nuotr..

Istoriniai pastatai tarnauja visuomenei, kuomet yra „gyvi“, kai juose plėtojamos tvarios veiklos, reikalingos vietos bendruomenėms. Palangos Kurhauzas jau kelerius metus gyvena savo naująjį gyvenimą, po jo stogu įsikūrus menininkams. Kurhauzo salė – mėgiama palangiškių ir poilsiautojų kultūros renginių ir visuomeninių susibūrimų vieta. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Palanga nuėjo ilgą ieškojimų kelią, o pastaruosius aštuonerius metus labai kryptingai susitelkė į jaukaus šeimų mėgiamo kurorto su stipriu kultūros dėmeniu vystymą. Atgimstantis Kurhauzas simbolizuoja Palangos atgimimą, kurį stebi visa šalis. Kurhauzo medinės dalies atkūrimą ir pritaikymą teatro salei vertinu labai pozityviai. Šiame žingsnyje matau palangiškių nuoseklų ir kantrų darbą, atgaivinant ne tik Palangos kurhauzą kaip kurorto pradininką, bet ir atkuriant mūsų visų pasitikėjimą bendruomeniškumu, gebėjimu susivienyti bei pilietiškumo stiprinimą.

Koks būtų Jūsų palinkėjimas Palangai?

Džiaugiuosi ir žaviuosi tuo, kas vyksta Palangoje, ir nuoširdžiai linkiu, kad palangiškiai vieningai kurtų miestą, kuriame gera jo bendruomenės nariams, kuriame jauku, patogu ir saugu gyventi ir kuris yra svetingas poilsiautojams. Linkiu išsaugoti ir pratęsti geriausias kurorto kūrėjų Tiškevičių tradicijas bei puoselėti jų dvasinį ir materialųjį paveldą. O Kurhauzas tegul primena mums, kad nuo jo prasidėjo kurorto kūrimasis ir nuo jo atgaivinimo prasidėjo Palangos atgimimas.

Kyla ir medinė dalis

Mūrinės kurhauzo dalies, kuri priklausė Palangos miesto savivaldybei, likučių restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie puošė  Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais.

Pasak UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo statyboms Algimanto Zokaičio, pačiame miesto centre stūksančios nudegusių pastatų liekanos – kiekvieno miesto skaudulys. Tuoj po gaisro jiems pridengti pastatyta tvora.  UAB „Pamario restauratorius“ dar prieš pradedant mūrinės Kurhauzo dalies atstatymo darbus,  žalią tvorą maskavo reklaminiais tentais, kuriuose buvo pavaizduoti istorinės Palangos vaizdai.

Palangos miesto savivaldybė, siekdama sudaryti sąlygas gerinti Palangos miesto teikiamų kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti ir modernizuoti mieste veikiančių kultūros įstaigų infrastruktūrą, inicijavo investicijų projekto „Kurhauzo pastato medinės dalies pritaikymas kultūrinei veiklai“ įgyvendinimą. Planuojamo investicijų projekto trukmė – 2019-2021 m. Už 2,5 mln. eurų turėtų atgimti medinė Kurhauzo dalis, planuojama įrengti teatro salę.

UAB „Pamario restauratorius“ atstovas A. Zokaitis akcentavo, jog šios vasaros pabaigoje pradėti Palangos kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo darbai bus baigti gruodį. Darbų vertė siekia 80 tūkst. eurų.  Pamažu auga nuo 1 metro 30 centimetrų  iki 2 metrų 70  centimetrų aukščio kurhauzo medinės dalies pamatai, kuriuos sudaro autentiškas akmens mūras, betonas bei artimiausioje ateityje bus uždėtas plytų mūras. Statybai panaudoti išlikę senieji akmenys

paveldosaugininkė Diana Varnaitė,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
98 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia tapti įdomaus pokalbio dalyviu. Tinklalaidės „Nyla“ vieni iš kūrėjų – Merilando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė ir žurnalistas Karolis Vyšniauskas – dalysis ir kvies dalytis savo skaitymo ir ieškojimų patirtimis. Savivokos ir pasaulio suvokimo knygos šiandien Lietuvoje vienos perkamiausių. Šiuolaikinis žmogus bręsdamas atkakliai siekia užpildyti suvokimo spr...
Sportas
Pirmadienį į Palangą susirinko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai, kurie pradės pasiruošimą Pasaulio čempionato kovoms. Į pirmąją stovyklą atvyko 16-a krepšininkų, prie jų trumpai prisijungė ir Jonas Valančiūnas, tačiau jis iki rugpjūčio 1-os dienos dirbs pagal individualią programą. Domantas Sabonis prie komandos prisijungs taip pat rugpjūčio 1-ą dieną. Pirmasis kontrolinis mačas vyks rugpjūčio 2 d. Pamplonoje, kur Lietuvos rinktinė susitiks su...
Kriminalai
2019-07-22, apie 2:10 val., Palangoje, S. Daukanto g., pasigesta 2018 m. pagaminto raudonos spalvos automobilio „BMW M5“. Prašome visuomenės pagalbos: jei kas matė arba pamatys važiuojantį ar stovintį lygiai tokį, koks nuotraukoje, automobilį, turėtų nedelsdamas (-a) paskambinti telefonu 112 arba 8-700-60867.
Įvykiai
Palangoje kasmet pasodinama naujų medžių, prie miesto žaliojo rūbo plėtros noriai prisijungia ir dalis gyventojų, tačiau kai kurios privačių asmenų iniciatyvos nedžiugina – ne privačioje, o valstybinėje žemėje savavališkai, be reikiamų suderinimų pasodinti želdiniai tampa rimta kliūtis miesto infrastruktūros plėtra besirūpinantiems specialistams. Palangoje želdiniams skiriamas didelis dėmesys, tad kiekvienais metais mieste pasodinama dešimtys naujų medžių....
Kriminalai
2019-07-21, 4:35 val., Palangoje, Užkanavės g. namo kieme, vyras, atėjęs prie automobilio „BMW X5“, pastebėjo, jog yra išdaužtas galinių durelių mažasis stiklas, priekinis buferis su priešrūkiniais žibintais nupjautas ir išplėštas, priekinio buferio kamerų bei priešrūkinių žibintų laidai nupjauti, žibintai išmontuoti, sugadinta automobilio saugos sistema. Preliminari žala – dešimt tūkstančių eurų. 2019-07-22, apie 2:10 val., grįžęs prie nuomojamo buto S. D...
Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Kriminalai
2019-07-21, apie 0:30 val., gautas pranešimas apie tai, kad J. Basanavičiaus g. Palangoje, naktiniame klube,  apsaugos darbuotojas perdavė sulaikytą vaikiną, gim. 1994 m. Vidinėje jo striukės kišenėje rastas cigarečių pakelis su permatoma plastiko atplaiša, į kurią buvo įvyniota žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Vyras pristatytas į Palangos miesto PK. 2019-07-21, apie 1 val., Palangoje, tame pačiame naktiniame klube folijos lankst...
Sportas
„Palangos“ stovykloje vyksta intensyvus darbas besiruošiant antrajai A lygos sezono pusei. Paskutiniąsias oficialias rungtynes liepos 4-ąją sužaidę palangiškiai, ne tik pluša treniruotėse, bet ir išvyko į Lenkiją. Kaimyninėje šalyje šeštadienį įvyko kontrolinės rungtynės tarp „Wigry“ bei „Palangos“. Komandai iš Lietuvos vadovavo naujas vyr. treneris Viačeslavas Heraščianka, pakeitęs iki tol pareigas ėjusį Artiomą Gorlovą.  Susitikimą nuo pat pradžios kontr...
Įvykiai
Šeštadienio vakarą Palangoje, nuo jubiliejinių, 20-ųjų „Aurum 1006 km lenktynių“ pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį. Iškart po pergalingo finišo jis atsidūrė ekipos draugų ir gerbėjų glėbyje. Su pergale lenktynininką pasveikino renginio organizatorius, 20 metų be pertr...
Specialūs projektai