Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: mūsų visuomenė savotiškai palaiko smurtautoją

Nevyriausybininkai inicijuoja socialinę kampaniją, per kurią smurtą patyrusių moterų istorijomis sieks paraginti visuomenę reaguoti į šias problemas.

Vykdant kampaniją „Išdrįsk“ multimedijų agentūra „Nanook“ parengė aštuonias istorijas apie moteris, patyrusias smurtą – dauguma jų sulaukė pagalbos ir sėkmingai pabėgo nuo smurtautojų. Nuo pirmadienio šios istorijos bus skelbiamos internete – portaluose manoteises.lt, 15min.lt, taip pat 30-yje regioninių naujienų portalų.

Anot „Nanook“ žurnalisto Karolio Vyšniausko, visose istorijose kalbama apie pagalbą, būtiną aplinkinių reakciją sudėtingose situacijose, kai kartais atrodo, jog nėra išeities.

„Visos pašnekovės paminėjo, kad jei tave namuose kas nors muša, tai nebėra privatus reikalas: kaimynai, artimi žmonės tampa to dalimi, tačiau, kaip parodė istorijos, jie nesiima veiksmų“, – per spaudos konferenciją penktadienį pasakojo K. Vyšniauskas.

Anot jo, kai kuriais atvejais smurto aukoms pakako kitų žmonių pagalbos, tačiau dalis smurto aukų jį patiria iki šiol, nes nesukurta efektyvi socialinės pagalbos sistema, kuri leistų išeiti iš užburto rato.

Vienos iš istorijų herojė Sigita Mykolaitytė sako gyvenusi šeimoje, kur tėtis mušdavo mamą – tuomet nei ji, nei mama nesulaukė pagalbos iš šalies ir neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Anot jaunos moters, jos tėtis buvo gydytojas, gerbiamas, jautrus žmogus, rašęs poeziją, dainavęs, tačiau už uždarų durų pasikeisdavo ir imdavosi smurto.

S. Mykolaitytė teigė šiuo metu tiek psichologiškai, tiek kai kuriais buities darbais padedanti kitai nuo smurto kenčiančiai moteriai, ji jau išsikraustė iš moterų krizių centro, tačiau dar abejoja, ar priėmė gerą sprendimą išsiskirdama su vyru.

„Supratau, kad nesunku nežinant, neišmanant kaltinti pačias smurto aukas, ypač tuo, kad kaip ji nesupranta, kad savo vaikams užkrauna atsakomybę. Tačiau reikia suprasti, kokioje padėtyje, psichologinėje būsenoje yra smurto auka, ir kad ne viskas taip paprasta, kaip tai atrodo iš šono (...). Palaikymas yra labai svarbus“, – pasakojo S. Mykolaitytė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tvirtino, kad Lietuvos visuomenė susiduria su labai dideliu iššūkiu: nuo 2012-ųjų veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, bet lūkesčiai, kad rezultatų sulauksime greitai, nepasiteisino.

„Praktika rodo, kad visuomenėje labai paplitęs aukų kaltinimas. Viena vertus, mes lyg ir pripažįstame, kad smurtas yra negerai, bet kai einame giliau, paklausiame, kas yra smurto priežastis, ašis, matome, kad absoliuti dauguma gyventojų priežastį mato nukentėjusioje moteryje“, – sakė M. Jankauskaitė.

Aliyah Jamous/Unsplash nuotr.

Anot jos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pernai atliktos apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties asmenų pritaria, kad smurto auka bet kada gali palikti smurtautoją, kas antras gyventojas pritaria nuostatai, kad moteris pati išprovokuoja smurtą, taip pat tai, kad žinojo, jog renkasi smurtaujantį partnerį renkasi. Anot jos, beveik trečdalis gyventojų galvoja, kad moterims patinka, kai taip su jomis elgiamasi. 45–54 metų vyrai statistiškai labiau palaikydavo kaltinančias nuostatas, nei kiti Lietuvos gyventojai.

Anot specialistės, bet kurio kito nusikaltimo atveju apie jį žinantys, bet nepranešantys ar jį slepiantys žmonės būtų vadinami nusikaltimo bendrininkais, tačiau ne smurto šeimoje atveju, o taip kuriamos palankios sąlygos smurtautojams.

„Aplinka, bendros nuostatos tikrai nėra palankios nukentėjusiai moteriai. Jei pažiūrėtumėme į situaciją iš kito kampo, galima sakyti, kad mūsų visuomenė palaiko smurtautoją“, – pabrėžė ji.

Kaip dar vieną problemą jį nurodė, jog dažnai nėra konkrečių smurto įrodymų – akivaizdžių kūno sužalojimų, sunaikinto turto. Anot M. Jankauskaitės, viskas dažniausiai prasideda nuo psichologinio smurto, laisvės suvaržymų, šantažo, tačiau tai teisiškai įrodyti sunku. Specialistė pabrėžė, kad būtent todėl svarbios šalia esančių žmonių reakcijos, be kita ko, padedančios formuoti ir smurtautojams nepalankias kultūrines nuostatas.

M. Jankauskaitė sako, kad aukos patiria didžiulių išbandymų palikdamos įprastą gyvenimą, namus, išgyventi gėdą pasakodamos apie problemas nepažįstamam žmogui, tuo metu smurtautojas ir toliau jaučiasi patogiai ir nesusilaukia jokių socialinių sankcijų, todėl svarbus ir efektyvus institucijų darbas.

BNS / Kristina Tripkovic/Unsplash nuotr.

Kompanija Išdrįsk,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
2019-06-16, apie 13 val., nuo suoliuko prie namelio Kopų g. Palangoje dingo vaikinui, gim. 1996 m., priklausanti kuprinė ir joje buvę daiktai. Nuostolis – 250 eurų. Sulaikytas ir į Palangos m. PK pristatytas įtariamasis šia vagyste.
Sportas
Lietuvos futbolo A lygoje neįvyko 14-ojo turo rungtynės tarp Kauno „Stumbro“ ir „Palangos“. Sprendimą dėl šių neįvykusių rungtynių priims Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Drausmės Komitetas (DK). Po 13 rungtynių „Stumbras“ su 15 taškų turnyro lentelėje užima 5-ąją poziciją. Savo ruožtu „Palanga“ taip pat po 13 mačų savo sąskaitoje turi 7 taškus ir yra įsitaisiusi 8-oje vietoje. Pirmojo rato susitikime pergalę rezultatu 2:1 iškovojo palangiškiai.
Įvykiai
Per 30 gyvo garso koncertų, trys dešimtys  kino seansų po atviru dangumi, Izraelio kultūros dienos, „LRT Opus“ savaitgaliai, muzikos inkubatoriaus „Novus” dalyviai, mados stovykla „Palanga MOD” ir pasimatymai su kūrėjais iš Lietuvos bei užsienio – tokia kultūros pieva „I love Palanga“ pasitinka savo aštuntąjį sezoną, prasidedantį jau penktadienį, birželio 21 d. Ilgamečiai pievos partneriai – radijo stotis „LRT Opus” šiemet pievoje surengs tris didžiuosius...
Įvykiai
Jonines švęsti – visi į pajūrį, kadangi Šventojoje visą ilgąjį Joninių savaitgalį nestigs linksmybių ir pramogų. Šiais metais Joninės Šventojoje šurmuliuos net dvi dienas – birželio 22 ir 23 dienomis. Šventosios miesto gyventojų ir svečių laukia daugybė įdomių veiklų, kurios sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Čia užsiėmimą atras ir mėgstantys pramogauti, ir norintys susipažinti su Joninių šventės tradicijomis. Pasak šventės organizatorių – Palangos...
Įvykiai
Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar Palangos miesto savivaldybė nepažeidė Konkurencijos įstatymo, kai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo valdoma bendrove „Palangos komunalinis ūkis“, kuriai be konkurso pavedė prižiūrėti ir tvarkyti mie...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla vėl kviečia atostogų laisvadienius leisti kartu jau 53-ąjį sezoną. 100-metį mininti biblioteka ištikimiems ir naujiems Palangos skaityklos bičiuliams šį sezoną siūlys ypatingų renginių: kūrybinių dirbtuvių, susitelkimo valdymo praktikų, paskaitų, žaidimų, koncertų. Liepos pradžioje lankytojus pakviesime į muzikologės Beatos Baublinskienės  paskaitą „Stanislovo Moniuškos laikų muzi...
Kriminalai
Policijos pareigūnai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie  00:53 val., gavo pranešimą, jog Liepojos pl., Palangoje, automobilis Audi A6 partrenkė į kelią išėjusius du ponių arkliukus. Iš paskos važiavęs motociklas „Suzuki“, vairuojamas 1990 m. vaikino, užkliuvęs už kliūties vertėsi. Motociklo vairuotojas gydomas ligoninėje, diagnozė politrauma.
Įvykiai
Birželio 15 d. Palangos baseine vyks vienas iš pagrindinių „Vilties miesto“ renginių – „Vilties plaukimas 2019“ varžybos! „Vilties plaukimas“ renginiai organizuojami jau aštuntus metus. Šis prasmingas renginys yra palaikymo ir solidarumo su sergančiais onkologinėmis ligomis paramos akcija. Renginyje aktyviai dalyvauja fizinę negalią turintys plaukikai bei šiuo metu sportuojantys plaukikai ir prijaučiantys plaukimui entuziastai, kartu su savo šeimos nariais...
Kriminalai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino du verslininkus, kurie įtariami iš turimo Palangoje viešbučio ir poilsio vilos pasisavinę 300 tūkst. eurų lėšų. Manoma, kad dalis sumos galėjo būti panaudota darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti. Pirminiais tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Pal...