5–9 klasių mokinių gyvensena: rūko kanapes, vartoja alkoholį, priklausomi nuo socialinių tinklų

Jerry Kiesewetter/Unsplash nuotr.

Dovilė Jablonskaitė

Antradienį Seime spaudos konferencijoje „Mokinių sveikata ir gyvensena Lietuvoje – ką formuojame?” buvo pristatytas Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamas vaikų gyvensenos tyrimas, vykdomas 48 šalyse. Lietuvoje jis atliekamas kas ketverius metus nuo 1994 metų. 2018 metais tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų institutas. Tyrimo metu buvo apklausti 5–9 klasių mokiniai, iš viso – 4000 vaikų.

Konferencijoje tyrimo rezultatus apžvelgė LSMU vyriausias tyrėjas doc. dr. Kastytis Šmigelskas ir lektorius Tomas Vaičiūnas.

„Pagrindinis tyrimo tikslas – geriau pažinti 11, 13 ir 15 metų moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų“, – paaiškino K. Šmigelskas.

Burnos higiena – tragiška

Tyrimo apimtyje buvo tiriama moksleivių gyvensena, sveikata ir gerovė, socialinė aplinka bei rizikinga elgsena.

„Kalbant apie Lietuvos moksleivių mitybos įpročius, jų vaisių ir daržovių vartojimas, deja, smarkiai nepakankamas. Tik trečdalis Lietuvos mokinių vartoja vaisių ir daržovių. Iš esmės pamažu daugėja vaikų, valgančių vaisius ir daržoves, skaičius, bet jis vis dar nėra pakankamas“, – kalbėjo T. Vaičiūnas. Jis pažymėjo, kad mergaitės labiau linkusios vartoti vaisius ir daržoves nei berniukai.

Be to, tyrimas atskleidė, kad vis daugiau vaikų nevalgo pusryčių: „Tik pusė vaikų kasdien pusryčiauja, o tai reiškia, kad vienas esminių dienos raciono komponentų praleidžiamas.“

Tyrimą atlikusiems mokslininkams telieka apgailestauti, kad Lietuvos moksleiviai vis dažniau prioritetą teikia saldėsiams ir gazuotiems gėrimams. 12,9 proc. mokinių kasdien geria gazuotus gėrimus, 18,7 proc. – kasdien lepinasi saldainiais ir šokoladu.

„Kas septintas vaikas dienos racioną papildo saldumynais ir gazuotais gėrimais. Ši tendencija nėra gera“, – konstatavo T. Vaičiūnas. Nerimą kelia ir menkas moksleivių fizinis aktyvumas: tik penktadalis mokinių yra kasdien pakankamai aktyvūs. Tik trečdalis apklaustųjų bent kartą per savaitę yra fiziškai aktyvūs. „Stebint 24 metų dinamiką situacija išlieka stabiliai prasta“, – apibendrino T. Vaičiūnas.

Tačiau labiausiai nerimą keliantis komponentas, tiriant moksleivių gyvenseną, yra labai prasti burnos higienos įpročiai. Tik pusė vaikų kasdien dukart valo dantis. Verta pažymėti ir tai, kad 1 iš 5 moksleivių patiria miego sutrikimus. „Tai reiškia, kad jie kartą ar du kartus per savaitę turi sunkumų užmiegant. Matyt, kažkokie dirgikliai jiems svarbesni už miego poreikį“, – pasakojo T. Vaičiūnas.

Santykis su savimi – svarbiausias

K. Šmigelskas apibendrino sveikatos ir gerovės komponentą. „13 proc. vaikų savo sveikatą vertina blogai. Tai yra subjektyvi nuomonė, o ne medicininė gydytojų išvada. Bet tai – pakankamai adekvatus savo sveikatos įvertinimas, kuris prognozuoja ateities sveikatos problemų riziką“, – aiškino docentas.

Per pastaruosius 10 metų stebima tendencija, kad vis daugėja jaunuolių, kurie savo kūną vertina kaip per storą. „Tai – šauktukas ateičiai, nes antsvoris ir nutukimas turi didelės svarbos ligų atsiradimui. Diabetui tai – vienas pagrindinių rizikos veiksnių“, – kalbėjo K. Šmigelskas ir pažymėjo, kad iš esmės šiuo aspektu Lietuva Europos šalių kontekste atrodo labai gerai – esame viršutiniame trečdalyje.

Moksleivių, patiriančių bent du psichosomatinius simptomus, dalis, nors ir nežymiai, bet mažėja.

Psichosomatiniai simptomai – tai irzlumas, nuotaikos svyravimai, galvos, pilvo, skrandžio ar nugaros skausmai: „Tarp Lietuvos moksleivių vyrauja emocinės būsenos psichosomatika: nuotaikos, nervinės įtampos, streso simptomai, o ne fiziniai – nugaros ar pilvo skausmai.“ 2018 metais atlikto tyrimo apimtyje buvo vertinamas ir naujas komponentas – dvasingumas, kuris tyrime apibrėžiamas plačiąja prasme: kaip žmogaus santykis su savimi, su kitais žmonėmis, aplinka, gamta ir transcendentine jėga, kurią suvokiame kaip Dievą.

„Labiausiai dėmesys skiriamas pačiam sau, santykiui su savimi. Truputį mažiau išreikštas santykis su kitais, toliau – su aplinka, gamta ir tik galiausiai su Dievu. Tai rodo, kad XXI amžiuje Vakarų visuomenėje moksleivių ugdymas neturėtų apsiriboti vien religiniu ugdymu. Yra svarbesnių dalykų, svarbių jaunam žmogui formuojant vertybių sistemą“, – svarstė K. Šmigelskas.

Kvaišalų vartojimo lyderiai

Tiriant moksleivių rizikingą elgseną susiduriama su iššūkiu, kaip tiksliai įvertinti legalių psichotropinių medžiagų vartojimą, nes net ir suaugusiam žmogui įvertinti suvartojimo kiekį yra sudėtinga. Tačiau tyrimas parodė, kad vienas iš šešių Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria Europos šalių sąrašo apačioje.

Paaiškėjo, kad 45 proc. moksleivių yra bandę vartoti alkoholį, 17,7 proc. teigė vartoję alkoholį per paskutiniąsias 30 dienų. 14,7 proc. mokinių prisipažino, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio.

„Alkoholio suvartojimo tendencija iš esmės gerėja, tačiau tai pastebima visoje Europoje, todėl mes vis dar išliekame dugne“, – sakė T. Vaičiūnas. Tą patį galima pasakyti ir apie tabako gaminių vartojimą. Vienas iš 10 mokinių kasdien vartoja tabako gaminius. „Tiesa, naujai pradedančių vartoti šią psichotropinę medžiagą mažėja. Tai – nauja gera tendencija“, – pasidžiaugė T. Vaičiūnas.

Trečdalis vartojančių tabako gaminius vartoja ir elektronines cigaretes: „Tai – naujausias mados klyksmas. Deja, nėra duomenų, kiek jos saugesnės už įprastą tabaką. Tačiau žinoma, kad jų kancerogeninių medžiagų poveikis sveikatai yra toks pats ir išeitys sirgti tos pačios.“ Mokslininkams susirūpinimą kelia nepilnamečių kanapių rūkymas. Kas 12-tas apklaustas mokinys per 30 dienų buvo vartojęs kanapių. Beveik penktadalis nurodė, kad jų yra bandę. Berniukai žolę rūko dvigubai dažniau nei mergaitės.

Hesam Sameni/Unsplash nuotr.

„Iš esmės vartojimo mastas nėra didelis, tačiau tai yra neramą kelianti tendencija ne tik dėl to, kad vartojimo skaičiai tolydžio auga, tačiau ir todėl, kad tai – nelegalios psichotropinės medžiagos, kurios kažkodėl vaikams prieinamos ne tik per fizinį prieinamumą, bet dar ir įperkamos“, – stebėjosi T. Vaičiūnas.

Dėl ankstyvų lytinių santykių tyrime buvo apklausiami tik 9 klasių moksleiviai. Paaiškėjo, kad 16,6 proc. devintokų jau buvo turėję lytinių santykių. Berniukai dvigubai dažniau nurodo turėję lytinių santykių nei mergaitės: „Europos kontekste šie rodikliai yra vieni iš geriausių.“

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Tiriant socialinę aplinką paaiškėjo, kad Lietuvos moksleiviai socialinės paramos labiausiai pasigenda iš draugų ir mokyklos aplinkos. Tai būdinga 15 proc. apklaustųjų.

„Džiugi žinia, kad šeimos paramos stokojama mažiausiai. Tačiau verta susirūpinti dėl to, kad kas šeštas moksleivis nurodė nesulaukiantis pakankamos mokytojų ir bendraklasių paramos. Vadinasi, 5 ar net 10 mokinių iš visos klasės yra nepatenkinti tuo, kas dedasi mokyklose“, – pažymėjo K. Šmigelskas. Patyčių situacija išlieka stabiliai tokia pati: 28 proc. mokinių nurodė patiriantys patyčias, 8 proc. jų sulaukia virtualioje erdvėje. „Tai – vienas blogiausių rodiklių Europoje.“

Taip pat iš tyrimo rezultatų galima spręsti, kad 12,5 proc. mokinių yra būdinga elgsena, sukelianti priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. „Rezultatai gaunami, turėtų būti imamasi priemonių. Dalyvauti formuojant tas priemones mes nusiteikę“, – užtikrino K. Šmigelskas.

15min.lt

Mokinių Gyvensena Rūko Kanapes Vartoja Alkoholį Priklausomybė SocialiniamsTinklams
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
29 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia tapti įdomaus pokalbio dalyviu. Tinklalaidės „Nyla“ vieni iš kūrėjų – Merilando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė ir žurnalistas Karolis Vyšniauskas – dalysis ir kvies dalytis savo skaitymo ir ieškojimų patirtimis. Savivokos ir pasaulio suvokimo knygos šiandien Lietuvoje vienos perkamiausių. Šiuolaikinis žmogus bręsdamas atkakliai siekia užpildyti suvokimo spr...
Sportas
Pirmadienį į Palangą susirinko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai, kurie pradės pasiruošimą Pasaulio čempionato kovoms. Į pirmąją stovyklą atvyko 16-a krepšininkų, prie jų trumpai prisijungė ir Jonas Valančiūnas, tačiau jis iki rugpjūčio 1-os dienos dirbs pagal individualią programą. Domantas Sabonis prie komandos prisijungs taip pat rugpjūčio 1-ą dieną. Pirmasis kontrolinis mačas vyks rugpjūčio 2 d. Pamplonoje, kur Lietuvos rinktinė susitiks su...
Kriminalai
2019-07-22, apie 2:10 val., Palangoje, S. Daukanto g., pasigesta 2018 m. pagaminto raudonos spalvos automobilio „BMW M5“. Prašome visuomenės pagalbos: jei kas matė arba pamatys važiuojantį ar stovintį lygiai tokį, koks nuotraukoje, automobilį, turėtų nedelsdamas (-a) paskambinti telefonu 112 arba 8-700-60867.
Įvykiai
Palangoje kasmet pasodinama naujų medžių, prie miesto žaliojo rūbo plėtros noriai prisijungia ir dalis gyventojų, tačiau kai kurios privačių asmenų iniciatyvos nedžiugina – ne privačioje, o valstybinėje žemėje savavališkai, be reikiamų suderinimų pasodinti želdiniai tampa rimta kliūtis miesto infrastruktūros plėtra besirūpinantiems specialistams. Palangoje želdiniams skiriamas didelis dėmesys, tad kiekvienais metais mieste pasodinama dešimtys naujų medžių....
Kriminalai
2019-07-21, 4:35 val., Palangoje, Užkanavės g. namo kieme, vyras, atėjęs prie automobilio „BMW X5“, pastebėjo, jog yra išdaužtas galinių durelių mažasis stiklas, priekinis buferis su priešrūkiniais žibintais nupjautas ir išplėštas, priekinio buferio kamerų bei priešrūkinių žibintų laidai nupjauti, žibintai išmontuoti, sugadinta automobilio saugos sistema. Preliminari žala – dešimt tūkstančių eurų. 2019-07-22, apie 2:10 val., grįžęs prie nuomojamo buto S. D...
Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Kriminalai
2019-07-21, apie 0:30 val., gautas pranešimas apie tai, kad J. Basanavičiaus g. Palangoje, naktiniame klube,  apsaugos darbuotojas perdavė sulaikytą vaikiną, gim. 1994 m. Vidinėje jo striukės kišenėje rastas cigarečių pakelis su permatoma plastiko atplaiša, į kurią buvo įvyniota žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Vyras pristatytas į Palangos miesto PK. 2019-07-21, apie 1 val., Palangoje, tame pačiame naktiniame klube folijos lankst...
Sportas
„Palangos“ stovykloje vyksta intensyvus darbas besiruošiant antrajai A lygos sezono pusei. Paskutiniąsias oficialias rungtynes liepos 4-ąją sužaidę palangiškiai, ne tik pluša treniruotėse, bet ir išvyko į Lenkiją. Kaimyninėje šalyje šeštadienį įvyko kontrolinės rungtynės tarp „Wigry“ bei „Palangos“. Komandai iš Lietuvos vadovavo naujas vyr. treneris Viačeslavas Heraščianka, pakeitęs iki tol pareigas ėjusį Artiomą Gorlovą.  Susitikimą nuo pat pradžios kontr...
Įvykiai
Šeštadienio vakarą Palangoje, nuo jubiliejinių, 20-ųjų „Aurum 1006 km lenktynių“ pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį. Iškart po pergalingo finišo jis atsidūrė ekipos draugų ir gerbėjų glėbyje. Su pergale lenktynininką pasveikino renginio organizatorius, 20 metų be pertr...