Pajūrio šviesuolis, visą savo gyvenimą skyręs neatrastiems baltiškosios kultūros klodams

Garbaus jubiliejaus proga šventojiškį dainomis, tradiciniu kulinariniu paveldu ir gražiais linkėjimais sveikino Latvijos folkloristai. „V.P.“ nuotr.

Dana Lukauskienė

Šeštadienį gausiame kultūros, mokslo, politikos ir visuomeninių organizacijų būryje garbingą savo 70-ies metų jubiliejinę sukaktį minėjo pajūrio krašto šviesuolis: istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas, kolekcionierius, kuršiškos kultūros puoselėtojas Mikelis Balčius. Jo jubiliejus – tai neeilinė bendruomenės šventė. Juk šio žmogaus žinios, unikali krašto pažinimo patirtis padėjo atskleisti nežinomus archeologijos klodus, puoselėti Šventosios krašto istorinį paveldą. Jis tarytum tarpininkas tarp lietuviškos ir latviškos kultūros klodų, neišsemiamų folkloristikos šaltinių.

Iš pelkių ištraukta krašto istorija

Šventosios pagrindinės mokyklos didžioji aktų salėje būriavosi gausybė svečių, čia jubiliatui skambėjo prasmingi sveikinimo žodžiai, lietuviškos ir latviškos dainos. Gimtadienio šventė tapo neeiliniu tarptautiniu renginiu, vienijančiu dvi seseriškas Baltijos valstybes – Lietuvą ir Latviją. Juk Šventoji unikalus pasienio kraštas, kuris slepia neatrastus Baltiškosios kultūros, istorijos, archeologijos klodus. Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė ir vyr. bibliotekininkė Daiva Tubinienė, tardamos sveikinimo žodžius, akcentavo, jog kiekvienas žmogus, eidamas per gyvenimą, palieka savo pėdsakus.

Būtent Mikelio Balčiaus pėdsakai gilūs, prasmingi, turintys ilgalaikę išliekamąją vertę, kalbantys ateinančioms kartoms. Jo paieškų dėka Šventojoje buvo atrasta akmens amžiaus gyvenvietė. Jis surinko daugybę žinių apie Šventąją, beveik visą jos istoriją, nuo tų laikų, kuomet čia apsigyveno pirmieji žmonės. Jo atradimai, įžvalgos, istorijos faktai, sugulę į straipsnius ir knygas, mums ir ateinančioms kartoms – didžiulis turtas.

Dar 1966-aisiais metais unikalūs Mikelio Balčiaus radiniai, ištraukti iš melioruojamos pelkės, sudomino Kretingos muziejaus direktorių J. Mickevičių bei Lietuvos dailės muziejaus direktorių R. Budrį, o vėliau žinia pasiekė ir Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutą. Jei ne jo pastangos renkant istorijos perlus, jų radimo vietas sužymint planeliuose, susietuose su melioracijos sistema, daug vertingų istorinių paslapčių būtų buvę amžinai palaidota po žeme. M.Balčiaus dėka Šventosios akmens amžiaus radiniai aprašyti mokslininkų disertacijose, knygose bei daugelyje mokslinių straipsnių.

Gražus šeimyninio gyvenimo pavyzdys

Prasidėjus archeologiniams Šventosios tyrinėjimams, neabejingas liko ir M. Balčius. Jis visą laiką dirbo ekspedicijose, o kai jų nebūdavo, stebėdavo visus kasinėjimus, rinkdavo radinius ir šiuos perduodavo archeologams. Istorijos detalių, atspindžių žemės kloduose paieškos jis neapleido iki šių dienų. Po kiekvieno uragano ar stipresnės audros, šventojiškis pereina visą pakrantę ir kruopščiai registruoja bei fotografuoja, matuoja ir renka radinius bei buvusių statinių dalis, kurias iš senosios Šventosios gyvenvietės išplauna pakilusi jūra. Jis domisi apylinkėmis, bendrauja su žmonėmis, o apie savo kraštą ir įdomesnes vietas gali papasakoti daug labai įdomių istorijų, kurios nepalieka abejingo nė vieno, ugdo pasididžiavimą savo žeme, gimtine, jos žmonėmis, kalba.

M.Balčius ne tik Šventosios krašto istorijos liudytojas, bet ir gražaus šeimyninio gyvenimo pavyzdys. Mat jubiliejaus šventėje didžiulėje pagarboje šalia jo puikavosi dvi svarbiausios gyvenimo moterys. Viena jų – garbingo amžiaus devyniasdešimt septynerių metų mamytėKersta Dėjus – Balčienė, kuri įskiepijo savo sūnui pamatines vertybines nuostatas, kita – mylima moteris, mokytoja Dalija Mikalauskaitė, kuri remia ir palaiko sunkiose akimirkose, darnoje ir bendrystėje būna kartu.

Pagrindinė M. Balčiaus gyvenimo paslaptis – geras, ramus būdas, neišdylanti šypsena. „Jis niekada nėra griežtesnio žodžio namuose pasakęs, o ir pikto nesu mačiusi, nebent vienas nepaprastas atsitikimas, kuomet pabėgo į lauką pasivaikščioti išvestas šuo. Tai buvo kone vienintelis kartas, kuomet Mikelio šypseną užtemdė spontaniškas pyktis pabėgusiam augintiniui“, – atviravo D.Mikalauskaitė, prasitardama, kad pati esanti gerokai ūmesnio būdo. Per gyvenimą su džiugia nuotaika ir šypsena M. Balčiui keliauti padeda daina, kurių jis žino ne vieną, gali užtraukti ir lietuvių, ir latvių kalbomis.

Svajonė – kraštotyros muziejus

Šventojiškis yra įkūręs savotišką iškasenų ir senienų muziejų. Jo kolekciją sudaro Šventosios krašto antikvariniai baldai, archeologiniai radiniai, senoviniai žvejybos, kalvystės, medžio apdirbimo įrankiai, knygos, nuotraukos, buities daiktai, monetos, įvairios paskirties daiktai. Senienų rinkimas – M. Balčiaus pomėgis, o svajonė – kraštotyros muziejus Šventojoje. O kol ši svajonė bus įgyvendinta, šventojiškis savo sukaupta medžiaga dalijasi su Palangos kurorto muziejumi – Savivaldybės viešoji biblioteka pastarajam perdavė Mikelio Balčiaus kolekcijos aprašus. Juose yra sukauptos žinios apie Šventąją, Eliją, Riciškę, Būtingę, žvalgytų pastatų ir vietų planai, radinių sąrašai ir piešiniai. Taip pat 1977 m. ekspedicijos dokumentuota medžiaga, Šventosios apylinkėse vykusių archeologinių tyrimų dokumentacija:piešiniai, pastatų lokalizacijos schemos, perkasų brėžiniai. Šviesaus atminimo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachvičius yra teigęs, jog Mikelio Balčiaus aprašai yra visapusiškai naudingi tiek istoriniu, tiek archeologiniu, tiek kraštotyriniu aspektu.

Galvos be raitelio istorija

Jubiliatą sveikinantys menininkai skulptorius Petras Baronas bei Audronė Bukauskienė prisiminė galvos be raitelio istoriją, kuria dalijosi jo gyvenimo moteris Dalija. Ji pasakojo, kad be Mikelio Balčiaus neapsieidavusi nė vienas dailininkų pleneras, jį gerbė ne tik iškilūs kultūros žmonės, visuomenininkai, bet ir menininkai. Šventojiškio svarūs darbai įkvėpė P.Baroną sukurti šio unikalaus žmogaus skulptūrinį portretą – biustą, kuriame realistiškai nulipdyta Mikelio galva. Skulptoriusšį kūrinį padovanojęs jubiliatui, o šis pasistatė jį ant palangės. Kartą jų namuose lankėsi svečiai, jie išėjo pakvėpuoti grynu oru ir pamatė neryškiai apšviestą pamėlusią šeimininko galvą, žvelgiančią tiesiai į juos nuo palangės. Tik vėliau poilsiautojai supratę, kad tai ne šeimininkas vogčiomis juos stebi. Šie bendražygių prisiminimai sukėlė visų susirinkusiųjų šypsenas.

Visą vakarą jubiliatui skambėjo gražiausi sveikinimo žodžiai, renginio romantišką atmosferą kūrė „Mėmelio kvarteto“ muzikinė programa, skambėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro „Eldija“ (vadovas Juozas Tubinas) jūrinės dainos, latvišką muzikinį sveikinimą ir kulinarinio paveldo gardėsius perdavė Rucavos bei Papės folkloro kolektyvai. O padėkų, sveikinimų jubiliatui tikrai netrūko. Juos teikė visos Palangos kultūros, mokslo, meno žmonės, Seimo nariai, svečiai iš Klaipėdos – istorikas, muziejininkas Dainius Elertas, hunitarinių mokslų daktaras, istorikas Vacys Vaivada, profesorė, kuršininkų kalbos tyrinėtoja Dalia Kiseliūnaitė. Mikeliui Balčiui įteikta Lietuvos kultūros ministrėsLiana Ruokytė-Jonsson padėka bei svarus Latvijos Respublikos Nepaprastojo įgaliotojo ambasadoriaus Einaro Semanio įvertinimas.

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šaulienė, įteikdama jubiliatui Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio medalį, sakė: „Lietuva gyvybinga ir todėl, kad beveik kiekviename jos krašte sutiksime žmogų, besisemiantį iš giliųjų pažinimo šaltinių išminties, žinojimo ir besidalinantį šiuo turtu su savo bendruomene. Tokį žmogų turi ir Šventosios bendruomenė – Mikelį Balčių, labiausiai žinomą kuršį, šios žemės mylėtoją ir puoselėtoją, dedantį daug pastangų, kad šio krašto savitumas būtų suvoktas, jungiantį kuršiškus, latviškus ir lietuviškus klodus“.

Daug šiltų žodžių jubiliatui skyrė miesto Tarybos narė Elena Kuznecova, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, Šventosios bibliotekos vedėja Rasma Sabaliauskienė, miestelio bendruomenės nariai. Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos atstovai Kęstutis Oginskas bei Dominikas Jurevičius iškilmingai apjuosė jubiliatą autentiška rankų darbo juosta, kurioje įaustos Lietuvos ir Latvijos vėliavos. Neabejingas iškiliam kraštiečiui liko ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris pirmadienį apsilankęs jubiliato namuose tarė šilčiausius sveikinimo žodžius ir įteikė padėką už meilę savam kraštui, jo istorijai, kultūrai, papročiams bei už pastangas vienijant Baltiškąsias Lietuvos ir Latvijos kultūras.

Unikalus savo krašto mylėtojas

1967 m. M. Balčius  atrado jūros plaunamus Elijos miestelio kultūrinius sluoksnius, 1990 m. kasinėjo Riciškės karčiamvietę, 1991 m. – Būtingės dvarvietę. Kasinėjimų bei ilgalaikių estebėjimų metu buvo surinkta gausi namų įpyvokos, indų šukių, puošmenų bei aprangos detalių ir darbo įrankių kolekcija.

Dalį Šventosios žemupio istorijos tyrinėjimų rezultatų M. Balčius yra aprašęs keliose dešimtyse straipsnių bei publikavęs knygose „Palangos miesto istorija“, „Rucava, tur Paurupė“ bei kituose leidiniuose. Profesoriaus Vlado Žulkaus pakviestas, M. Balčius parašė knygos „Palangos istorija“ skyrių „Elija ir Būtingė“.

M. Balčius ir vienas, ir kartu su muziejininku, archeologu, istoriku Eugenijumi Ivanausku yra publikavęs keliolika straipsnių numizmatikos temomis, skaitęs pranešimus konferencijose. Yra knygų „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 m.“ bendraautorius.

M. Balčius buvo vienas iš 1996 m. Šventojoje įkurtos Kuršių kultūros draugijos steigimo iniciatorių ir yra šios draugijos vadovas. Už indėlį į tradicinio regionų kultūros paveldo saugojimą ir propagavimą, nuopelnus latvių kultūrai, kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė Freiberga 2001 m. vizito į Lietuvą metu Mikelį Balčių apdovanojo Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinu, o 2005 m. jam buvo skirta viena iš Latvijos Respublikos nacionalinių folkloro premijų.

Kuriant meninės dokumentikos ilgametražį filmą apie Šventosios miestelį, jame gyvenančią ir pamažu nykstančią kuršių-Lietuvos latvių bendruomenę („Vėjų žemė“, 2016, režisierius E. Samsonas), savo įžvalgomis, istorijos žiniomis M. Balčius pasidalino su filmo kūrėjais, tapo vienu iš pagrindinių filmo herojų.

2016-ųjų pabaigoje Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka išleido Mikelio Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“.

Kraštotyrininkas palaiko ryšius su muziejais, rengia pranešimus įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito paskaitas kraštotyros temomis. Šventojiškiai  vadina jį vaikščiojančia enciklopedija, Šventosios šviesuoliu, miestelio metraštininku.

Parengta pagal Livijos Grajauskienės inf.

Pajūrio Krašto Šviesuolis istorikas kraštotyrininkas numizmatas kolekcionierius Kuršiškos Kultūros Puoselėtojas Mikelis Balčius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Palangoje, pradedančioje aktyvųjį kurortinį sezoną, renginys veja renginį – šiandien pasimėgauti gintariniu lietumi kviečia Gintarinis savaitgalis, o pajudėti ragins asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamas to paties pavadinimo festivalis. O štai kitą savaitgalį, gegužės 31 d. – birželio 2 d., į Palangą pakvies Kurorto šventė „Myliu Palangą“. Jos metu renginių bei pramogų nestigs nei mažiems, nei jauniems, nei pagyvenusiems – bus daug muzikos, sportini...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Įvykiai
„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių aviakompanijų Europoje, skelbia akciją, kurios metu 15 proc.* nuo kelionės užsakymo galutinės vertės sugrįžta į keleivio „Wizz Air“ sąskaitą.  Artėjant vasaros sezonui bendrovė siūlo suplanuoti savo atostogas taip, kad jos būtų neužmirštamos. Ar tai būtų ypatinga šeimos kelionė į šiltuosius kraštus, ar savaitgalio išvyka su mylimuoju – pla...
Laisvalaikis
Jei kalbame apie Niujorką, daugelis iš jūsų iškart galvoja apie Laisvės statulą ar Manheteno panoramą, o tie, kurie visada galvoja apie maistą pamato ir kitus dalykus šiame įspūdingame mieste ... Ar norėtumėte pats pasigaminti vieną iš garsiausių desertų: Niujorko sūrio pyragą? Tipiškas amerikietiškos tradicijos desertas, paruoštas su kvapniais sausainių pagrindais ir vynuogių kremu, pagamintu iš grietinėlės sūrio; tai iš tikrųjų yra pagrindinė sudedamoji...
Laisvalaikis
Turbūt daugelis žino, kad feta sūris yra neatskiriama graikiškos virtuvės dalis. Iš šio sūrio galima pagaminti daug patiekalų turint fantazijos. Siūlome jums nuostabaus skonio kepsnį, kuris tinka vegetarams ir tiems, kam atsibodo mėsos patiekalai, nori paįvairinti savo dienos meniu. Paprastai ir greit paruošiamas receptas padės kiekvienam, kuris neturi laiko ilgai sukiotis virtuvėje. Na, pabandom. Jums reikės: 600 gr fetos sūrio 1 kiaušinio 50 gr duonos dž...
Gamta
Savaitgalį,  balandžio 27 d., šalyje vykęs „Nacionalinis miškasodis 2019“ sukvietė beveik du tūkstančius gyventojų sodinti miško. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiai dienai buvo paruošę apie 400 tūkst. eglės, pušies, ąžuolo, beržo ir kitų rūšių medžių sodmenų, kuriais buvo apsodinta bemaž 100 hektarų miško.  „Nacionalinis miškasodis 2019“ – tai jau kelerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojama...
Įdomu!
Paskutinį pavasario mėnesį visiems Zodiako ženklams patartina susikoncentruoti į socialinius santykius. Jų sėkmę darbe, kūrybos ir meilės srityje, net sveikatą lems gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis, įsiklausyti, suprasti ir atleisti. Mylėkite kitus ir save! AVINAS Gegužės mėnesį Avinui lengvai seksis rasti įtaigių žodžių savo mintims ir jausmams išreikšti. Tai bus palankiausias metas literatūrinei veiklai ir kūrybai. Jam seksis bendrauti su žmonėmis,...
Gamta
Žalingi šeimininko įpročiai atsiliepia ir augintiniams. Minint tarptautinę veterinarijos dieną, gydytojai veterinarai primena, kad šeimininkui rūkant neišvengiamai kenčia ir jo augintinis. „Užupio veterinarijos klinikos“ gydytojos veterinarės Ievos Kirchovaitės teigimu, augintiniams, gyvenantiems namuose, kur yra rūkoma, o patalpos yra dažnai prirūkytos, gali pasireikšti tokios ligos, kaip nosies navikai, plaučių vėžys, astma, bronchitas. Pasyvus rūkymas,...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai antrą kartą šiame sezone sutriuškino „Palangą“. A lygos aštuntojo turo rungtynėse svečiuose Mareko Zubo auklėtiniai likę dešimtyje įmušė net tris įvarčius ir laimėjo 4:1 (1:1). Startinėje „Žalgirio“ sudėtyje šį kartą įvyko vienas keitimas – nuo pirmųjų minučių žaidė Liviu Antalis, tuo tarpu Matas Vareika rungtynes pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolo. Vilniečiai rungtynes pradėjo aktyviai spausdami varžovus ir jau penktąją...
Specialūs projektai