Kuo skiriasi vaikai gimę nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.  

Svarbi aplinkos įtaka

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po II pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įpratai vadinama pokario karta. Ji išskiria gimusius 1910-1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės, laikomi atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.

Pasak jos, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.

„Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės „žinovai“, tad jų patirtis dabartinėje naujoje tvarkoje ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama“,  – aiškina S. Kraniauskienė.

Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos.

„Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, „Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse“. Taigi mokykla šiems vaikams buvo kas kita – ji iš tikrųjų buvo autoritetas ir „langas į pasaulį“. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra žymiai prieštaringesnės, nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta“, – teigia pašnekovė.

Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą

Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.

„Tarpukario laikotarpiu užaugusi karta buvo labiau visuomeniška, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo“, – sako dr. A. Veilentienė.

Ji pateikia pavyzdį, apie 1932 m. įsteigtą Technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“, kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius – Damušis, kuris stengėsi pakelti Lietuvos ekonomiką.

„Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A. Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta bei Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J. Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių“, – dalijasi KTU muziejaus vadovė.

Norint rezultato, reikia burtis į organizacijas

Dr. A. Veilentienė išskiria, kad šiuolaikinė – atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta yra individualistų karta.

„Gimusieji po 1990-ųjų metų yra patriotiški žmonės, tačiau, kad pasiektų daugiau, jiems reikėtų susiburti į stipresnius vienetus, kur ne tik įgytų papildomos galios dirbdami kaip komanda, bet ir išsigrynintų sąvokas: kas gi yra tas pilietiškumas? Kodėl ir ką mes darome? Jau kelerius metus esu vienos Kauno pilietinės iniciatyvos vertinimo narė. Pastebėjau, kad žmonės neatskiria, ar tai yra socialinė ar pilietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, kai kurie pretenduoja su tokiomis iniciatyvomis kaip senelių namų lankymas. Labai gražu, bet tai yra socialinė iniciatyva. Kiti pristato projektus, susijusius su istorijos pamokomis, bet tai jau  –  edukacinė iniciatyva. O juk į Lietuvą galima pažvelgti dar plačiau“, – svarsto dr. A. Veilentienė.

Vienas iš šiandien vykstančių pilietinių iniciatyvų pavyzdys – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“, pristatantys pilietines jaunimo iniciatyvas, kurie prisideda prie savo aplinkos pokyčių.

Vertybės išlieka ilgam

Pasak KTU muziejaus vadovės, daugeliui šiuolaikinių organizacijų trūksta išliekamosios vertės – viskas yra tartum laikinas gerų idėjų blykstelėjimas.

„Įkvėpimo galima ieškoti toje pačioje pirmosios Lietuvos nepriklausomybėkartoje: tarpukario korporacijų nariai savo idėjomis tikėjo taip tvirtai, kad su jomis pavyko atsilaikyti net okupacijos metais, dalyvaujant antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje. Pavyzdžiui, A. Damušis buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų,  aktyviai dalyvavusių antinaciniame pasipriešinime. Jis buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Ar tarpukario kartos vertybės išgyveno iki šiandien? Juk iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – Lietuvos himno žodžius cituodama pokalbį apibendrina dr. A. Veileintienė.

Kaip atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartai sekasi kurti geresnę Lietuvą, galite pamatyti pilietiško jaunimo apdovanojimų internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt

Lietuva Nepriklausomybė Tyrimas Kartų skirtumai Liberalumas Socializacija Švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
2019-06-16, apie 13 val., nuo suoliuko prie namelio Kopų g. Palangoje dingo vaikinui, gim. 1996 m., priklausanti kuprinė ir joje buvę daiktai. Nuostolis – 250 eurų. Sulaikytas ir į Palangos m. PK pristatytas įtariamasis šia vagyste.
Sportas
Lietuvos futbolo A lygoje neįvyko 14-ojo turo rungtynės tarp Kauno „Stumbro“ ir „Palangos“. Sprendimą dėl šių neįvykusių rungtynių priims Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Drausmės Komitetas (DK). Po 13 rungtynių „Stumbras“ su 15 taškų turnyro lentelėje užima 5-ąją poziciją. Savo ruožtu „Palanga“ taip pat po 13 mačų savo sąskaitoje turi 7 taškus ir yra įsitaisiusi 8-oje vietoje. Pirmojo rato susitikime pergalę rezultatu 2:1 iškovojo palangiškiai.
Įvykiai
Per 30 gyvo garso koncertų, trys dešimtys  kino seansų po atviru dangumi, Izraelio kultūros dienos, „LRT Opus“ savaitgaliai, muzikos inkubatoriaus „Novus” dalyviai, mados stovykla „Palanga MOD” ir pasimatymai su kūrėjais iš Lietuvos bei užsienio – tokia kultūros pieva „I love Palanga“ pasitinka savo aštuntąjį sezoną, prasidedantį jau penktadienį, birželio 21 d. Ilgamečiai pievos partneriai – radijo stotis „LRT Opus” šiemet pievoje surengs tris didžiuosius...
Įvykiai
Jonines švęsti – visi į pajūrį, kadangi Šventojoje visą ilgąjį Joninių savaitgalį nestigs linksmybių ir pramogų. Šiais metais Joninės Šventojoje šurmuliuos net dvi dienas – birželio 22 ir 23 dienomis. Šventosios miesto gyventojų ir svečių laukia daugybė įdomių veiklų, kurios sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Čia užsiėmimą atras ir mėgstantys pramogauti, ir norintys susipažinti su Joninių šventės tradicijomis. Pasak šventės organizatorių – Palangos...
Įvykiai
Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar Palangos miesto savivaldybė nepažeidė Konkurencijos įstatymo, kai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo valdoma bendrove „Palangos komunalinis ūkis“, kuriai be konkurso pavedė prižiūrėti ir tvarkyti mie...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla vėl kviečia atostogų laisvadienius leisti kartu jau 53-ąjį sezoną. 100-metį mininti biblioteka ištikimiems ir naujiems Palangos skaityklos bičiuliams šį sezoną siūlys ypatingų renginių: kūrybinių dirbtuvių, susitelkimo valdymo praktikų, paskaitų, žaidimų, koncertų. Liepos pradžioje lankytojus pakviesime į muzikologės Beatos Baublinskienės  paskaitą „Stanislovo Moniuškos laikų muzi...
Kriminalai
Policijos pareigūnai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie  00:53 val., gavo pranešimą, jog Liepojos pl., Palangoje, automobilis Audi A6 partrenkė į kelią išėjusius du ponių arkliukus. Iš paskos važiavęs motociklas „Suzuki“, vairuojamas 1990 m. vaikino, užkliuvęs už kliūties vertėsi. Motociklo vairuotojas gydomas ligoninėje, diagnozė politrauma.
Įvykiai
Birželio 15 d. Palangos baseine vyks vienas iš pagrindinių „Vilties miesto“ renginių – „Vilties plaukimas 2019“ varžybos! „Vilties plaukimas“ renginiai organizuojami jau aštuntus metus. Šis prasmingas renginys yra palaikymo ir solidarumo su sergančiais onkologinėmis ligomis paramos akcija. Renginyje aktyviai dalyvauja fizinę negalią turintys plaukikai bei šiuo metu sportuojantys plaukikai ir prijaučiantys plaukimui entuziastai, kartu su savo šeimos nariais...
Kriminalai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino du verslininkus, kurie įtariami iš turimo Palangoje viešbučio ir poilsio vilos pasisavinę 300 tūkst. eurų lėšų. Manoma, kad dalis sumos galėjo būti panaudota darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti. Pirminiais tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Pal...