Kuo skiriasi vaikai gimę nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.  

Svarbi aplinkos įtaka

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po II pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įpratai vadinama pokario karta. Ji išskiria gimusius 1910-1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės, laikomi atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.

Pasak jos, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.

„Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės „žinovai“, tad jų patirtis dabartinėje naujoje tvarkoje ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama“,  – aiškina S. Kraniauskienė.

Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos.

„Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, „Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse“. Taigi mokykla šiems vaikams buvo kas kita – ji iš tikrųjų buvo autoritetas ir „langas į pasaulį“. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra žymiai prieštaringesnės, nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta“, – teigia pašnekovė.

Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą

Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.

„Tarpukario laikotarpiu užaugusi karta buvo labiau visuomeniška, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo“, – sako dr. A. Veilentienė.

Ji pateikia pavyzdį, apie 1932 m. įsteigtą Technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“, kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius – Damušis, kuris stengėsi pakelti Lietuvos ekonomiką.

„Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A. Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta bei Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J. Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių“, – dalijasi KTU muziejaus vadovė.

Norint rezultato, reikia burtis į organizacijas

Dr. A. Veilentienė išskiria, kad šiuolaikinė – atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta yra individualistų karta.

„Gimusieji po 1990-ųjų metų yra patriotiški žmonės, tačiau, kad pasiektų daugiau, jiems reikėtų susiburti į stipresnius vienetus, kur ne tik įgytų papildomos galios dirbdami kaip komanda, bet ir išsigrynintų sąvokas: kas gi yra tas pilietiškumas? Kodėl ir ką mes darome? Jau kelerius metus esu vienos Kauno pilietinės iniciatyvos vertinimo narė. Pastebėjau, kad žmonės neatskiria, ar tai yra socialinė ar pilietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, kai kurie pretenduoja su tokiomis iniciatyvomis kaip senelių namų lankymas. Labai gražu, bet tai yra socialinė iniciatyva. Kiti pristato projektus, susijusius su istorijos pamokomis, bet tai jau  –  edukacinė iniciatyva. O juk į Lietuvą galima pažvelgti dar plačiau“, – svarsto dr. A. Veilentienė.

Vienas iš šiandien vykstančių pilietinių iniciatyvų pavyzdys – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“, pristatantys pilietines jaunimo iniciatyvas, kurie prisideda prie savo aplinkos pokyčių.

Vertybės išlieka ilgam

Pasak KTU muziejaus vadovės, daugeliui šiuolaikinių organizacijų trūksta išliekamosios vertės – viskas yra tartum laikinas gerų idėjų blykstelėjimas.

„Įkvėpimo galima ieškoti toje pačioje pirmosios Lietuvos nepriklausomybėkartoje: tarpukario korporacijų nariai savo idėjomis tikėjo taip tvirtai, kad su jomis pavyko atsilaikyti net okupacijos metais, dalyvaujant antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje. Pavyzdžiui, A. Damušis buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų,  aktyviai dalyvavusių antinaciniame pasipriešinime. Jis buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Ar tarpukario kartos vertybės išgyveno iki šiandien? Juk iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – Lietuvos himno žodžius cituodama pokalbį apibendrina dr. A. Veileintienė.

Kaip atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartai sekasi kurti geresnę Lietuvą, galite pamatyti pilietiško jaunimo apdovanojimų internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt

Lietuva Nepriklausomybė Tyrimas Kartų skirtumai Liberalumas Socializacija Švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Birželio 25 dieną, popiet, Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, patalpos buvo uždūmintos, degė elektros skydinėje elektros laidai, kurie užgesinti 4 milteliniais gesintuvais. Gaisro metu aprūko elektros skydinės patalpos sienos ir lubos. Apdegė ir išsilydė elektros laidų instaliacija. Išvėdintos patalpos. Pastatas 2 aukštų, apkaltas medinėmis dailylentėmis, perdengimas gelžbetoninis.
Įvykiai
Vasaros sezonui prasidėjus būsto besidairančių pirkėjų žvilgsniai tradiciškai nukrypsta į pajūrį bei šalies kurortus. Tiesa, šiemet atostogų sezoną Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasitiko skirtingomis nekilnojamojo turto (NT) tendencijomis. Registrų centro sukaupta sandorių statistika rodo, kad iš kurortų šiemet išsiskyrė Palanga, o štai Druskininkai, Trakai ir Neringa būsto pirkėjų suviliojo mažiau nei pernai. Naujai plėtojami NT projektai be...
Įvykiai
Palanga pasirengusi kitąmet kurorte vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui – konstatuota trečiadienį vykusio susitikimo su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) prezidentu Ulfu Rozenbergu ir generaliniu sekretoriumi Koru Niehofu metu. EBBA atstovai Palangoje lankėsi norėdami su organizatoriais – „Palangos orkestro“ atstovais –aptarti pasirengimo būsimam čempionatui klausimus. Su U. Rozenbergu bei K. Niehofu susitiko „Pal...
Įvykiai
Šio projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas Palangos miesto šeimoms, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimas įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projekto vykdytojas Palangos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneris – labdaros ir paramos fondas Vaikų dienos centras Dienvidis, teiksiantis psichologo ir mediatoriaus paslaugas. Paslaugos bus teiki...
Įvykiai
S. Vainiūno meno mokykla auklėtinius rudenį pasitiks atsinaujinusi – įgyvendinant šios ugdymo įstaigos remonto darbų antrąjį etapą, birželį baigtas fortepijono bei dviejų styginių instrumentų klasių remontas. Pirmuoju etapu praėjusiais metais atnaujintas Dailės skyrius. Darbai atlikti Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis. Atliekant fortepijono bei styginių instrumentų korpuso remontą buvo atnaujintos 6 klasės, tad šių instrumentų įvaldymo subt...
Laisvalaikis
Vasarą Lietuvos pajūrį aplanko begalės poilsiautojų, važiuojančių čia padrybsoti kopose ar pasidairyti po kurortinį naktinį gyvenimą. Tačiau šią karštą vasarą verta prisiminti, kad Lietuvos pajūryje organizuojami ir populiarūs festivaliai, kurių organizatoriai kviečia ne tik patrypti kojomis, bet ir įsilieti į begales įvairių veiklų. Tad kokių pajūrio festivalių labiausiai laukiame šią vasarą? Pudra Tai festivalis, kuriame renkasi charakteringa publika, pa...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ komplektaciją naujajam NKL sezonui pradeda žvalgydamiesi į ateitį – komandos gretas papildys 21-erių metų Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas. Su 200 cm ūgio krepšininku pasirašyta sutartis pagal formulę „2+1”. Lengvojo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis Vyšniauskas praėjusiais metais spindėjo Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione, kur buvo rezultatyviausias 2018-19 sezono krepšininkas. Biržų „Biržai-KKSC“...
Kultūra
Pasaulinio garso šou-baletas „Todes“ atvyksta į Palangą. Garsios baletmeisterės Alos Duchovos įkurtas baletas Lietuvos kurorte pristatys naują 30-ties metų jubiliejui skirtą programą. Liepos 7 d.  Palangos koncertų salėje vyksiantis įspūdingas šokio spektaklis bus vienintelis šou-baleto „Todes“ pasirodymas Palangoje. Bilietus į vienintelį šou-baleto „Todes“ pasirodymą Palangoje galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu: www.bilietai.lt. Pasak...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ priartėjo prie pirmaujančios Marijampolės „Sūduvos“. Sostinės ekipa 15-ojo turo susitikime namuose 3:2 (2:2) nugalėjo čempionato autsaiderę „Palangą“. Vilniaus klubas užtikrintai pradėjo rungtynes ir jų neabejotinas pranašumas švieslentėje atsispindėjo jau 7-ąją minutę. Po į rikiuotę grįžusio Victoro Perezo perdavimo Liviu Antalis sulaukė daug erdvės, įsiveržė į baudos aikštelę bei tiksliai smūgiavo į tolimąjį vartų kampą.Šeimininkai da...