Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės - pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Viktorija Vanagė

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

NT Brokeris Trakuose

Emigrantas Investicija Būstas NT Nekilnojamasis turtas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
23 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Klaipėdos apskrities policijoje – dar vienos įkurtuvės: nuo liepos 15 d. darbą naujose, moderniose, daug arčiau prie miesto esančiose patalpose, pradeda Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai. Nuo šiol Klaipėdos rajono pareigūnus rasite Klaipėdos g. 80 numeriu pažymėtame pastate. Lankytojai ras erdvią patogią automobilių statymo aikštelę, pirmajame pastato aukšte įsikūręs Migracijos departamento padalinys. Komisariate, kuris dirbs jau ne dvejose...
Įvykiai
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, į Lietuvą atkeliauja audringi orai, jie šalį turėtų pasiekti liepos 16-osios naktį. Liepos 16-osios naktį bus nepastoviai debesuota. Šiaurės vakarinėje šalies pusėje daug kur palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s, pajūryje iki 13 m/s. Žemiausia temperatūra 9–14 laipsnių. Dieną debesuota. Lietus, kai kur gausus, daug kur perkūnija, vietomis kruša, škvalas. Vėjas pietinių krypčių, antroje dienos pusėje pere...
Svarbus pranešimas
„Sodra“ primena, kad kai kurie socialinio draudimo išmokų gavėjai, kuriems sąskaitų numeriai keičiasi dėl jų perkėlimo iš buvusio „Nordea“ banko į vieningą „Luminor“ platformą, iki šiol nepranešė „Sodrai“ apie sąskaitos numerio pasikeitimą. Dėl to liepos mėnesio išmoka gali jų nepasiekti.   Svarbu:  pranešusieji apie pasikeitusį sąskaitos numerį ne vėliau kaip iki liepos 23 dienos,  liepos mėnesio išmoką gaus iki liepos 31 dienos. Nepranešusieji apie sąska...
Įvykiai
Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu labdaros ir paramos fondu „Dienvidis“ nuo liepos 15 d. tęsia Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai organizavimas ir teikimas Palangos miesto savivaldybėje“ įgyvendinimą. Gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kviečiami registruotis el. paštu [email protected], telefonu 8 694 91354 arba atvykti į Palangos miesto bendruomen...
Įvykiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-365 patvirtino Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašu numatyta, kad vaikams, turintiems sunkią negalią, gali būti pritaikomas būstas ir gyvenamoji aplinka, taip pat sudaryta galimybė įsigyti sensorikos priemonių, t. y. visko, kas sunkios negalios vaikams gali palengv...
Įvykiai
Jau vienuoliktus metus festivalis „Pasaulio balsai“ plačiai atveria duris muzikai: pasitelkę gausią profesionalių atlikėjų komandą, festivalio organizatoriai liepos 21 – rugpjūčio 23 dienomis net trylika kartų klausytojų lauks Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ir Palangos gintaro muziejuje. Per dešimt gyvavimo metų festivalis išsigrynino klausytojų lūkesčius ir subūrė savo klausytojų auditoriją - čia kasmet pasirodo ne tik išskirtinia...
Įvykiai
Pravažiuojantys pro šalia Palangos esantį Vydmantų transporto mazgą jau bene savaitę čia stebi nemenką sujudimą.  Šalia šios sankryžos plytinčiuose laukuose jau baigiamas statyti tarptautinių „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalio miestelis, trečiadienį svetingai atversiantis savo vartus varžybose dalyvaujančioms komandoms ir jų sportininkams.  Tada visas veiksmas persikels būtent į šią lenktynių infrastruktūroje svarbiausiąją vietą, kur kol kas dar tvyranči...
Įvykiai
Šią liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi įdingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc. Daugiau aptarnautų keleivių, skryd...
Įvykiai
Liepos 12 d. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 mln. Eur paramą. Šiame projekte kaip partneris dalyvauja Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė. Siūloma iki paramos sutarties pasirašymo papildomai į projekto partnerius įtraukti žvejų asociacijas, iškraunan...