Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama po 830 bylų. Nemažą jų dalį – daugiau kaip 170 tūkst. bylų per metus – sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsulta...
Kultūra
Spalio 19 dieną Palangos „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35) dainininkė Maria Emilia ir jai akompanuojanti gitaristų trijulė pristatys savo albumą „Casa de fado“. Muzikos kritikai jai pranašauja pelnytą vietą ant fado žvaigždyno pjedestalo, lygindami ją su šiuolaikinėmis fado žvaigždėmis Carminho, Gisela João. San Paule (Brazilija) gimusi žavioji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišk...
Kriminalai
Spalio 15 dieną, apie 18.47 val., gautas pranešimas, jog A13 kelyje, Klaipėda-Palanga, ties Karkle, automobilis VW Polo vinguriuoja keliu, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo 1962 m. gimusi moteris. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.
Sportas
Vienas mums giminingos genties išminčių yra paprastai, tačiau teisingai pasakęs, kad gyvenimas yra „sudėtingas, atšiaurus ir trumpas”. Jame kova vyksta ne epizodiškai, su konkrečiu priešininku, o visada – su gyvenimu. Ir tik tikri kovotojai prisiima stingdantį atsakomybės vėją ir ryžtingai kuria nepaisant jo. „Kuršiai” gimė atsakomybės vėjo grūdinami, jų venomis teka ryžtas, o akyse žiba pasiaukojimas. Todėl apibrėžtas kovos laukas – krepšinio aikštelė – j...
Kultūra
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Pritardami šiai iniciatyvai, Kurorto muziejus ir Palangos meno mokykla suvienijo jėgas ir parengė bei įgyvendino edukacinį projektą „Prezidentas Antanas Smetona ir Palanga“. Palanga Antano Smetonos gyvenime iš tiesų buvo labai svarbi – jis mėgo mūsų miestą, jame praleido daug gražaus ir svarbaus savo gyvenimo laiko. Prezidentą...
Įvykiai
Antradienį Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Palangos globos namų senjorai. Globos namų senjorai Savivaldybėje lankėtsi pirmą kartą. Susitikimo su Globos namų gyventojais metu meras svečiams papasakojo apie Savivaldybės veiklą, tai pat trumpai pristatė mieste įgyvendinamus ar neseniai įgyvendintus infrastruktūros plėtros projektus, artimiausius planus.
Įvykiai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Palangos savivaldybė šiemet u...
Sportas
„Palangos Kuršių“ klube – esminės permainos. Komandos vyriausiojo trenerio postą palieka Mindaugas Janiška. Palangos miesto ekipos vairininko pareigas laikinai perima M. Janiškai Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse asistavęs Paulius Barkus. Janiška išskyrė pasitraukimo priežastį bei padėkojo „Palangos Kuršiams“ už suteiktą šansą. „Sezono pradžia nežadėjo nieko blogo – pavyko pasiekti pergalę pirmose NKL rungtynėse, kaip reikiant kibti į kovą tie...
Įvykiai
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, šiandien oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje. Gręžiniui įrengti prireikė metų, į jį investuota 200 tūkstančių eurų. Gręžinio gylis – 570 metrų. Geologų teigimu, šiuo metu tai yra giliausias sveikatinimo paslaugoms naudojamas mineralinio vandens gr...