Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
26 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Organizatoriai informuoja,  kad 2019-07-28 planuotas Sakartvelo muzikos ir šokio ansamblio GORI koncertas Palangos koncertų salėje dėl menko susidomėjimo yra atšauktas. Dar nuo praėjusio amžiaus pradžios savo istoriją rašantis Sakartvelo (Gruzijos) liaudies dainų ir šokių ansamblis „Gori“ sugrįžta į Palangą ir liepos 28 dieną surengs nepalaužiamos dvasios pasirodymą Palangos koncertų salėje.  „Ansamblio „Gori“ koncertas – kaskart nauja pažintis su užburian...
Įvykiai
Klaipėdos apskrities policijoje – dar vienos įkurtuvės: nuo liepos 15 d. darbą naujose, moderniose, daug arčiau prie miesto esančiose patalpose, pradeda Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai. Nuo šiol Klaipėdos rajono pareigūnus rasite Klaipėdos g. 80 numeriu pažymėtame pastate. Lankytojai ras erdvią patogią automobilių statymo aikštelę, pirmajame pastato aukšte įsikūręs Migracijos departamento padalinys. Komisariate, kuris dirbs jau ne dvejose...
Įvykiai
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, į Lietuvą atkeliauja audringi orai, jie šalį turėtų pasiekti liepos 16-osios naktį. Liepos 16-osios naktį bus nepastoviai debesuota. Šiaurės vakarinėje šalies pusėje daug kur palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s, pajūryje iki 13 m/s. Žemiausia temperatūra 9–14 laipsnių. Dieną debesuota. Lietus, kai kur gausus, daug kur perkūnija, vietomis kruša, škvalas. Vėjas pietinių krypčių, antroje dienos pusėje pere...
Svarbus pranešimas
„Sodra“ primena, kad kai kurie socialinio draudimo išmokų gavėjai, kuriems sąskaitų numeriai keičiasi dėl jų perkėlimo iš buvusio „Nordea“ banko į vieningą „Luminor“ platformą, iki šiol nepranešė „Sodrai“ apie sąskaitos numerio pasikeitimą. Dėl to liepos mėnesio išmoka gali jų nepasiekti.   Svarbu:  pranešusieji apie pasikeitusį sąskaitos numerį ne vėliau kaip iki liepos 23 dienos,  liepos mėnesio išmoką gaus iki liepos 31 dienos. Nepranešusieji apie sąska...
Įvykiai
Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu labdaros ir paramos fondu „Dienvidis“ nuo liepos 15 d. tęsia Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai organizavimas ir teikimas Palangos miesto savivaldybėje“ įgyvendinimą. Gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kviečiami registruotis el. paštu [email protected], telefonu 8 694 91354 arba atvykti į Palangos miesto bendruomen...
Įvykiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-365 patvirtino Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašu numatyta, kad vaikams, turintiems sunkią negalią, gali būti pritaikomas būstas ir gyvenamoji aplinka, taip pat sudaryta galimybė įsigyti sensorikos priemonių, t. y. visko, kas sunkios negalios vaikams gali palengv...
Įvykiai
Jau vienuoliktus metus festivalis „Pasaulio balsai“ plačiai atveria duris muzikai: pasitelkę gausią profesionalių atlikėjų komandą, festivalio organizatoriai liepos 21 – rugpjūčio 23 dienomis net trylika kartų klausytojų lauks Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ir Palangos gintaro muziejuje. Per dešimt gyvavimo metų festivalis išsigrynino klausytojų lūkesčius ir subūrė savo klausytojų auditoriją - čia kasmet pasirodo ne tik išskirtinia...
Įvykiai
Pravažiuojantys pro šalia Palangos esantį Vydmantų transporto mazgą jau bene savaitę čia stebi nemenką sujudimą.  Šalia šios sankryžos plytinčiuose laukuose jau baigiamas statyti tarptautinių „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalio miestelis, trečiadienį svetingai atversiantis savo vartus varžybose dalyvaujančioms komandoms ir jų sportininkams.  Tada visas veiksmas persikels būtent į šią lenktynių infrastruktūroje svarbiausiąją vietą, kur kol kas dar tvyranči...
Įvykiai
Šią liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi įdingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc. Daugiau aptarnautų keleivių, skryd...