Baltijos kelio vienybės įkvėptas senosios muzikos festivalis Kretingoje

Canto Fiorito / Beatricės Zaveckaitės nuotr.

Du paskutinius vasaros savaitgalius Kretinga taps pasaulinio garso senosios muzikos atlikėjų susibūrimo centru. Trečiąjį kartą Kretingos pranciškonų bažnyčioje vyks Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, kuriam vadovauja žymus brazilų kilmės muzikantas, korneto ir išilginės fleitos atlikėjas Rodrigo Calveyra. Atvykti į Kretingą užsienio muzikus vilioja čia saugomas unikalus instrumentas – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, kuriuos apie 1680 m. sukonstravo nežinomas mūsų kraštų meistras. 

Šių metų festivalis Kretingos pranciškonų bažnyčioje neatsitiktinai pradedamas būtent rugpjūčio 23 d., kai minėsime Baltijos kelio trisdešimties metų sukaktį – festivalis dedikuojamas šiai ypatingai progai.  „Užsienio muzikantams detaliau pasakodamas apie Baltijos kelio fenomeną, visada sulaukiu ypatingos reakcijos. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina kiekvieno mūsų širdis. Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis, – tai tapo unikaliu viso pasaulio istorijos įvykiu“, ‒ pasakoja festivalio meno vadovas R. Calveyra. Jis parengė specialiai Baltijos keliui skirtą programą rugsėjo 1 d. vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui, kuriame kartu su senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos. Programoje bus nutiestas simbolinis senosios muzikos kelias per tris Baltijos valstybes ‒ publikai bus pristatyti mažai žinomi kompozitoriai, kūrę šių šalių teritorijose XVII‒XVIII amžiais. Kaip speciali dedikacija Baltijos keliui koncerte skambės ir garsaus šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams.  

Baltijos kelio vienybės manifestacija paskatino ir kitus festivalio muzikantus nagrinėti muzikines jungtis, sąryšius tarp Europos šalių. Atidarymo koncerte rugpjūčio 23 d. pasirodys senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Šveicačijos „I Fedeli“, užliesiantis bažnyčią didingais kornetų, barokinių trombonų ir vargonų garsais. Šiais pučiamaisiais instrumentais buvo grojama ne tik bažnyčiose ar dvaruose, bet ir miestų aikštėse ir net operų teatruose, atliekama ne tik instrumentinė, bet ir vokalinė muzika, leidžianti aprėpti labai platų repertuarą. „I Fedeli“ koncertinė programa pakvies klausytojus keliauti po įvairius Europos XVI‒XVII a. muzikos centrus ir sujungti juos į vienijančią grandinę. 

Fedeli

Pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincent’as Thevenaz’as vargonų solo rečitalį atliks rugpjūčio 25 d. Jis perteiks intriguojančius kultūrinių įtakų perspipynimus senojoje Europoje – prancūzų kūrybą itališku stiliumi, olandiškas interpretacijas angliškomis temomis, lenkišką prancūziško kūrinio aranžuotę ir kt. Klausytojų koncerte lauks ir ispaniškos liaudies dainų melodijos, drąsūs italų harmonijos eksperimentai, varpų ar gegutės kukavimo motyvai, atpažįstami visų laikų ir visų šalių publikai. V. Thevenaz’as yra ne tik istorinių vargonų specialistas, bet ir kariljonininkas bei aistringas improvizuotojas, drąsiai eksperimentuojantis įvairiais muzikos stiliais.

Vincent Thevenaz

Po visą Europą apimančių muzikos programų pirmuose dviejuose festivalio koncertuose, legendinis senosios muzikos baritonas, italų dainininkas Furio Zanasi rupgjūčio 29 d. koncerte publikai primins, kad vis dėlto būtent Italija XVI‒XVII a. sandūroje diktavo muzikines madas kitoms šalims. Kartu su vargonininku Luca Guglielmi parengtoje programoje bus pasakojama solinės vokalinės ir solinės instrumentinės muzikos evoliucija nuo daugiabalsių polifoninių kūrinių pritaikymo vienam balsui su akompanimentu iki visiškai naujo kompozicinio mąstymo. F. Zanasi yra nepralenkiamas ankstyvojo italų baroko muzikos interpretuotojas, organiškai ir ekspresyviai perteikiantis muzikos prasmę. Jo interpetuojami G. Frescobaldi, T. Merulos, C. Monteverdi sakralinės muzikos šedevrai atskleis baroko sakralinės muzikos jausmingumą, kurį koncerte papildys instrumentinių sonatų virtuoziškumas. 

Istorinių klavišinių instrumentų (vargonų, klavesino, klavikordo, istorinio fortepijono) virtuozas iš Italijos Luca Guglielmi rugpjūčio 30 d. kvies giliau susipažinti su iškilių vokiečių kompozitorių kūryba vargonams. Solo rečitalyje magišku pavadinimu „Apolono heksakordas“ jis atliks D. Buxtehudes, J. Pachelbelio, J. C. Kerllo ir J. J. Frobergerio muziką, kartu pristatydamas ir ryškiausias baroko muzikos formas, tokias kaip tokata, ričerkaras, kancona, pasakalija, čakona ar batalija. 

Luca Guglielmi

Visi koncertai vyks 19 val. po vakarinių mišių Kretingos pranciškonų bažnyčioje ir bus nemokami, bet klausytojai galės palikti savanorišką auką ir taip prisidėti prie seniausių Lietuvos vargonų išlaikymo ir festivalio gyvavimo.  

Kretingos pranciškonų bažnyčia Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis Rodrigo Calveyra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
27 peržiūros sausio mėn.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Palangos miesto savivaldybėje per 2019 metus kilo 46 gaisrai, 2018 metais – taip pat 46. Palangoje kilo 30 gaisrų (36), Šventosios seniūnijoje (Šventojoje ir Būtingėje) – 16 gaisrų (10). Palangos m. savivaldybėje 2019 m. gaisruose nežuvo nei vienas žmogus, taip pat nebuvo ir traumuotų (2). 2019 metais gaisrai kilo: 13 gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose, 2 gaisrai transporto priemonėse, 15 gaisrų atviroje teritorijoje (miško paklotė, pieva ir kt.), k...
Įvykiai
Pirmadienį Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Senosios gimnazijos 3D klasės moksleiviai, lydimi mokytojo Nerijaus Vaišvilo bei socialinės pedagogės Sandros Žutautienės. Susitikimo metu meras gimnazistams papasakojo apie Savivaldybės darbą, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus miesto plėtros projektus, tai pat pristatė artimiausius kurorto infrastruktūros plėtros planus, atsakė į gimnazistams rūpimus klausi...
Įvykiai
Palangos miesto savivaldybės darbuotojai pirmadienį, sausio 27 d., kartu su visu pasauliu paminėjo Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną bei prisijungė prie Pasaulio žydų kongreso inicijuotos pasaulinės akcijos „We remember“ – „Mes prisimename“. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su Savivaldybės administracijos specialistais pirmadienį apsilankė žydų žudynių vietoje Kunigiškių miške, kur 1941 m. spalio 12 d. buvo nužudyta bei palaidota apie 2...
Įvykiai
Palangos senoji gimnazija bendradarbiaus su Klaipėdos universitetu, organizuos bei įgyvendins bendrus tiriamuosius darbus, projektus ir edukacines veiklas – tokia dviejų švietimo įstaigų sutartis pasirašyta pirmadienį, sausio 27 d., Palangos miesto savivaldybėje. Ją parašais patvirtino Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas ir Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas. Klaipėdos universitetas sutartimi įsipareigojo teikti gimnazijai...
Įvairios
kažkas švenčia gimimą kažkas eina numirti viskas yra šventa žmogaus pasirinkime *** džiaukitės švenčiantys save raskite išėję visi mes virš laiko sutiksim keitėją *** teisingų nėr nei teisiančių tik švenčiantys ir išeinantys nurimusiems amžiną atilsį pasilikę drąsiai gyvenkite *** apkabinu švenčiančius apkabinu nutilusius kiekvienas šiandien išėjęs mano gimtadienio svečias
Laisvalaikis
Palangos arenoje vykstančių „Kuršių“ rungtynių metu dėmesys krypsta ne tik krepšininkų link. Savo miesto komandą palaikyti susirinkusius sirgalius džiugina šį sezoną per itin trumpą laiką iš pagrindų susibūrusi „Palangos Kuršių“ šokėjų komanda.  „Per dvi savaites padarėme šokėjų atranką, sustatėme penkis šokius, paruošėme šokėjas ir nieko nelaukdamos startavome. Dar dabar nesitiki, jog per tokį trumpą laiką sugebėjom visą tai padaryti“, – sakė viena iš šok...
Įvykiai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant įvertinti galimą teršalų poveikį žuvininkystės produktų saugai, sausio mėnesį buvo atrinkti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandenų žuvų mėginiai. Laboratoriniams tyrimams atlikti buvo paimti sterkų, karšių, kuojų, žiobrių ir strimelių mėginiai. Visi mėginiai pristatyti į akredituotą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją sunkiųjų me...
Įvykiai
Lietuvos gyventojai kasdien labiau linksta prie kavos nei prie arbatos. Daugiau nei pusė šalies gyventojų kiekvieną dieną renkasi kavą, tuo tarpu geriančių kasdien arbatą yra dešimtadaliu mažiau, rodo „Kantar“ tyrimas.  Pastebima, kad per metus arbatos kaip kasdienio gėrimo populiarumas sumažėjo 6 proc. punktais. „Apskritai paėmus, kavos mylėtojai prie savo gėrimo yra prisirišę labiau: geriantys kavą, šį gėrimą renkasi kasdien arba beveik kasdien. Tuo tarp...
Įvykiai
Palangos tiltą nusėdę žvejai savo įranga baigia išlaužyti tilto atramas. Aiškėja, kad Palangą okupavo latvių žūklautojai, tad vietiniai žvejai ėmė rašyti skundus, nes neprasibrauna prie vandens pro atvykėlių įrangą. Ant tilto – 100 žvejų Dažniausiai keseliais vadinamos metalo konstrukcijos su nuleidžiamu į vandenį tinklu lieka ant tilto po savaitgalio. "Naktimis savaitgaliais prisirenka iki šimto tokių žvejų. Paryčiais lieka apie 50 įrenginių, specialiais...