Priekrantės žvejai išbando iš švedų gautas pontonines gaudykles

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Prieš kelerius metus ruonių skaičius Baltijos jūroje buvo kritęs, tačiau dabar, skaičiuojama, jų gali būti apie 50 000. Ruoniai mėgsta menkes ir strimėles, labiausiai – kai jos patogiai patiektos žvejų tinkluose. Todėl Lietuvos žvejams šie žinduoliai padaro apie 100 tūkst. eurų nuostolio per metus (arba iki 37 proc. viso laimikio). Siekiant apsaugoti tiek ruonius, tiek žvejų laimikį, vykdant Lietuvos gamtos fondo projektą įsigyti ir į Lietuvą parvežti du modernūs žvejybos įrankiai – Švedijoje jau apie dešimtmetį naudojamos pontoninės gaudyklės. Rugpjūčio 27-ą dieną priekrantės ir Baltijos jūros žvejai patys galėjo apžiūrėti ir įvertinti gaudyklių konstrukciją.

Viltis – kad Baltija nebus pernelyg audringa naujai įrangai

Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, užtruks dar vienerius ar netgi dvejus metus, kol dvi žvejų įmonės, su kuriomis pasirinkta bendradarbiauti, įgus naudoti šią įrangą, ją išbandys įvairiomis sąlygomis, pastebės trūkumus, modifikuos ir pritaikys audringai Baltijos pakrantei.

Nors įranga puikiai apsaugo ne tik nuo ruonių daromos žalos, bet ir pačius ruonius bei paukščius nuo patekimo į gaudyklę, yra selektyvi, tačiau brangi ir ilgai užtrunka ją sukonstruoti ir inkaruoti jūroje. Kita vertus, tinklas iškeliamas ant pripučiamų pontonų vos spustelėjus kompresoriaus mygtuką, todėl nereikia vargti ir savo rankomis tempti tinklų. Kadangi pontonai gali būti pripučiami atskirai, gaudyklė gali pasvirti vandenyje ir nukreipti sugautą žuvį į žvejų valtį.

Švedijoje, tarp fjordų, kur jūra dažniau būna rami, ją naudoti lengviau, tuo metu Lietuvoje dar nėra žinoma, kaip tokios gaudyklės ištvers bangų mūšą.

Vis tik rugpjūčio 26-27-ą dienomis į Lietuvą atvykę Švedijos Žemės ūkio mokslų instituto mokslininkas Svenas-Gunnaras Lunnerydas ir Karlshamo regiono žvejas Glenas Fridas buvo pasiruošę atsakyti į visus lietuviams žvejams iškilusius klausimus. Jie dalyvavo Lietuvos gamtos fondo organizuotame seminare „Žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimas – tvarios žuvininkystės link“.

Kaina siekia iki 16 tūkst. eurų

Rugpjūčio 26-ąją vykusiame seminare Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Vaida Survilienė teigė, jog pirmasis projektas, kuriuo siekta įvertinti ruonių žvejams padaromus nuostolius, prasidėjo dar 2013-aisiais.

Projekto metu apklaustos 33 įmonės, absoliučiai visų jų žvejai buvo susidūrę su ruoniais, ištraukę apgadintą įrangą. Daugiausia žalos buvo padaroma pavasarį ir vasarą, būdavo sugadinama apie dešimtadalis gaudyklių medžiagos ir sudraskoma apie pusė tinklų.

„2018-aisiais, padedant Žemės ūkio ministerijai, buvo gautas finsavimas įsigyti pontonines gaudykles (šių įrengimų kaina svyruoja nuo 8000 iki 16 000 eurų) ir pritaikyti jas naudoti Lietuvos priekrantėms. Lietuvos gamtos fondas yra įsipareigojęs, bendradarbiaudamas su 2 žvejų įmonėmis, ištirti, kaip realybėje veikia šios gaudyklės. Tokia įranga apsaugo tiek ruonius, tiek jūros paukščius, yra lengvesnė transportuoti“, – sakė gamtosaugos ekspertė.

Ji viliasi, jog bus pradėti detalesni tyrimai, siekiant nustatyti žuvusių (arba nužudytų) Lietuvos pakrantėse ruonių žūties priežastis.

Medžioklė ruonius atgins prie Lietuvos ir Lenkijos krantų

Svečias iš Švedijos, mokslininkas S. Lunnerydas ruonių ir žvejų konfliktą sušvelninti bando jau 20 metų. Tiek laiko jis kuria įvairią įrangą, kuri apsaugotų tiek žvejų laimikį, tiek ruonius.

„Įrangos tobulinimas yra svarbus tam, kad būtų įmanoma turėti pelningą žvejybos verslą ateityje“, – sakė švedų mokslininkas.

Aplink Švediją pilkųjų ruonių populiacija kasmet auga maždaug 5 proc. Pietinėje Baltijos jūros dalyje, ties Lietuva, Lenkija, ruonių populiacija pastaruoju metu išaugo penktadaliu.

„Švedijoje ir Danijoje nuo kitų metų bus leidžiama medžioti ruonius. Tikėtina, jog išgąsdinti ruoniai dar aktyviau bursis prie Lietuvos ir Lenkijos krantų“, – perspėjo S. Lunnerydas.

Kol kas, naudodami povandenines kameras, mokslininkai nustatė kelis pagrindinius ruonių įpročius: jie žino, kur pastatyti tinklai, ir į tą vietą sugrįžta; žvejybinės įrangos niokojimui dažniausiai „vadovauja“ vienas labiau patyręs ruonis.

Vaizdo įraše netgi užfiksuota, kaip ruonis, negalėdamas pro itin smulkias akis ištraukti žuvies, ją gerą pusvalandį čiulpė pro smulkias tinklo akis, kol iš menkės beliko kauleliai. Nuo tokio menkės „glotnučio“ gyvūnas tikrai nepasisotino, tad šis vaizdo įrašas tik įrodo, kad ruoniai nuolat ieško būdų įveikti žvejybinę įrangą. Vis tik ruonių, įgudusių atakuoti tinklus ir gaudykles nėra daug, o žvejai kaltina visą Baltijos jūros populiacija.

Švedijos žvejai kartais patiria iki 80 proc. nuostolių dėl šių žinduolių suėdamos žuvies. Ruonius labiausiai traukia menkės ir karšiai, tačiau kartais tinka ir smulkesnės žuvys – jei jos labai patogiai patiektos.

„Statomi tinklai su įstrigusiomis strimėlėmis yra tiesiog vakarienės stalas ruoniui! Nelieka nė gabaliuko per maždaug 15 minučių“, – sako S.G.Lunnerydas.

Švedai užmiršo kitus žvejybos įrankius

Švedų mokslininkas dideles viltis deda į pontonines gaudykles – jų audinys iš „Dyneema“ medžiagos yra ruoniui neįveikiamas, o per plieno strypų įrėmintą kvadratą (20x20 cm) gaudyklės pradžioje ruonis nepratelpa. Iš išorės jis negali vaikyti ir kandžioti žuvų, nes gaudyklė yra ritinio formos, didelio skersmens, sutvirtinta plieniniais apskritimais ir žuvys jos viduje negali būti užspeistos ar užvytos su visu tinklu.

Žvejas Glenas Fridhas pripažįsta, jog iš pradžių nepatikliai žvelgė į jam įrangą išbandyti siūlantį S.G. Lunnerydą, tačiau prieš gerą dešimtmetį nebeliko kitos išeities – laimikis sumenko tiek, kad nebegalėjo pragyventi.

Neseniai Rusijos žvejams pagaminta gaudyklė gali vienu metu iškelti apie 2 tonas žuvies. Speciali dėžutė gaudyklės viduje gali nukreipti žuvis tiesiai į valtį, be to, jei paliekamas nedidelis tarpelis, smulkios žuvys iškart iškrenta atgal į jūrą, o stambios – atitenka žvejams.

Dabar G.Fridas nenaudoja kitos įrangos, tik pontonines gaudykles, visoje Švedijoje šiandien naudojamų gaudyklių yra apie 600. Pasak S. G. Lunnerydo, reikia apskritai atpratinti ruonius „kibti“ prie žvejybinės įrangos, nes atsiranda „besispecializuojančių“ šioje srityje ir kiti ruoniai seka jiems įkandin.

Vis tik susirinkę priekrantės žvejai išreiškė nerimą, kad gaudyklė bus greitai sulaužyta jūros bangų (tokie atvejai Švedijoje taip pat užfiksuoti). Be to, net ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama (pagal specialią priemonę, su Žemės ūkio ministerijos parama, galima gauti 80 proc. eurų gaudyklės vertės), ji yra šiandieninėje situacijoje esantiems žvejams per brangi.

Žvejų asociacijos vadovas: finansavimas baigsis, bet gal bent sugausime daugiau žuvies?

Rugpjūčio 27-ąją pontoninė gaudyklė apžiūrėta gyvai. Vis tik, įrengimo nuleisti į jūrą kol kas nepavyko. Dalis žvejų, pavyzdžiui bendrovės „Mini molas“ vadovas Mindaugas Kulakauskas, sutiko įrangą išbandyti ir ilgai su švedu G.Fridhu aiškinosi jos inkaravimo ir konstrukcijos niuansus. Įprastai tokia gaudyklė į jūrą leidžiama 6 valandas. Ilgametis žvejas M.Kulakauskas sako pastebis ruonius įšokančius ir iššokančius iš jo atviro tipo gaudyklių ir sako kol kas tiesiog draugiškai dalinasi su jais laimikį. Tai tik įrodo, kad tradicinio tipo gaudyklės nebepasiteisina.

„Įvairias gaudykles naudojome ir anksčiau, tačiau ruoniai jas pramušdavo, žuvytes – suvalgydavo. Dirbam dirbam – ir maitinam ruonius. Man labai patinka šios gaudyklės medžiaga – ruonis tikrai jos nepramuš. Smagu, kad mokslininkai, dirbdami randa sąlyčio taškų su žvejais. Kai Europos Sąjungos finansavimas baigsis, galbūt bent jau sugausime daugiau žuvies?“ – vylėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė sakė, jog per trejus metus yra gautos 106 paraiškos dėl ruonių padarytos žalos kompensavimo, jas pateikė 33 įmonės. Per metus žvejams išmokama maždaug 100 tūkst. eurų.

J. Masiulienė dar kartą patvirtino, jog žvejai gali gauti Europos Sąjungos paramą tobulesnių, selektyvesnių (padedančių gaudyti tik tam tikros rūšies žuvis) įrankių įsigijimui, tačiau vis tiek tam turi skirti penktadalį nuosavų lėšų.

„Iš tiesų žvejai pakankamai aktyvūs šioje srityje, ir tai džiugu – jie ne tik prašo kompensacijų, bet ir galvoja apie investicijas“, – sakė J.Masiulienė.

Pontoninės gaudyklės žvejybos įmonių bus naudojamos Melnragėje prie Šiaurinio molo ir Šventojoje. Tikimasi, jau netrukus gauti pirmuosius žvejų įspūdžius, kaip jos veikia, ar pavyksta sugauti daugiau laimikio, ar atlaiko Baltijos jūros šėlsmą.

Lietuvos gamtos fondo inform.
žvejai pontoninės gaudyklės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
19 peržiūrų sausio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Palangos simbolis – Kurhauzas – jau neturkus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigia, jog, esant finansavimui, pastato išorė baigta tvarkyti būtų jau iki šv. Velykų, vidaus darbai baigti taip pat galėtų būti dar šiais metais. Medinė Kurhauzo dalis restauruoti pradėta pernai birželį. Per trumpą laiką, vos pusmetį, patyrę specialistai – bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai – atkūrė medinė...
Kriminalai
Šį rytą Klaipėdos apskr. VPK Prevencijos skyriaus pareigūnės vėl lankėsi Klaipėdos rajone, Kalotėje. Čia prastai apšviestu keliu į mokyklas ir darbą kas rytą skuba daug žmonių. Šį kartą beveik visi pėstieji segėjo atšvaitus, ar nešėsi žibintuvėlius. Visai kitokia padėtis buvo pareigūnėms čia lankantis prieš maždaug savaitę - iš kelių dešimčių piliečių, kurių didžioji dauguma buvo vaikai, vos viena dama segėjo atšvaitą. Pareigūnai tada išdalijo kelias dešim...
Kriminalai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių pasilinksminimo įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad sostinėje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktor...
Sveikata
Graikiškas jogurtas, avokado skrebutis, kale kopūstai ar įspūdingai dekoruoti keksiukai – tai tik keletas šiandien visiškai įprastais tapusių patiekalų ir produktų, kurie pastarąjį dešimtmetį vienu ar kitu laikotarpiu išgyveno savo populiarumo aukso amžių. Ir nors vartojimo įpročiai, išryškėjantys analizuojant pardavimų duomenis, išlydint senuosius ir pasitinkant naujus metus staiga nepakinta, visgi, metams bėgant, vienos mitybos tendencijos pamažu pakeiči...
Verslas
2020 m. sausio 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad praėjusiais metais Mokesčių informacijos centras (toliau – MIC) sulaukė beveik milijono gyventojų skambučių – tai sudaro apie 80 proc. visų VMI suteikiamų konsultacijų. Skaičiuojama, kad MIC telefonu 1882 per dieną vienas konsultantas suteikia iki 70 konsultacijų, o jiems užduodami klausimai varijuoja nuo įprastų apie verslo liudijimus ar parduotą turtą, iki itin n...
Sveikata
Avokadai yra unikalūs vaisiai, iš kitų išsiskiriantys sveikųjų riebalų kiekiu. Daugybė pasaulinių tyrimų rodo neabejotiną avokadų naudą žmogaus sveikatai. Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai. Šiandien avokadai yra lengvai prieinami kiekvienam pirkėjui...
Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Švietimas
Ketvirtadienį, sausio 23 dieną į Kauno „Žalgirio“ areną sugrįžta „Aukštųjų mokyklų mugė 2020“ ir neatsiejama jos dalimi tapusi „Profesinio mokymo mugė 2020“. Kaip ir kasmet, po didžiausios šalies arenos stogu susiburs aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, studentai, rinkodaros ir priėmimo specialistai bei švietimo organizacijų atstovai, konsultuosiantys profesijos kelią besirenkančius vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir...
Savivalda
Socialinę riziką patiriančios šeimos vaiko pinigus gali gauti ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir įvairiais nepiniginiais būdais: apmokant už vaiko darželį ar lankomus būrelius, nuperkant maisto produktų, vaikui reikiamų drabužių, avalynės ar suteikiant socialines korteles, skirtas apsipirkti maisto parduotuvėse. Kokiais būdais tokioms šeimoms išmokėti vaiko pinigus, nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis...