Priekrantės žvejai išbando iš švedų gautas pontonines gaudykles

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Prieš kelerius metus ruonių skaičius Baltijos jūroje buvo kritęs, tačiau dabar, skaičiuojama, jų gali būti apie 50 000. Ruoniai mėgsta menkes ir strimėles, labiausiai – kai jos patogiai patiektos žvejų tinkluose. Todėl Lietuvos žvejams šie žinduoliai padaro apie 100 tūkst. eurų nuostolio per metus (arba iki 37 proc. viso laimikio). Siekiant apsaugoti tiek ruonius, tiek žvejų laimikį, vykdant Lietuvos gamtos fondo projektą įsigyti ir į Lietuvą parvežti du modernūs žvejybos įrankiai – Švedijoje jau apie dešimtmetį naudojamos pontoninės gaudyklės. Rugpjūčio 27-ą dieną priekrantės ir Baltijos jūros žvejai patys galėjo apžiūrėti ir įvertinti gaudyklių konstrukciją.

Viltis – kad Baltija nebus pernelyg audringa naujai įrangai

Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, užtruks dar vienerius ar netgi dvejus metus, kol dvi žvejų įmonės, su kuriomis pasirinkta bendradarbiauti, įgus naudoti šią įrangą, ją išbandys įvairiomis sąlygomis, pastebės trūkumus, modifikuos ir pritaikys audringai Baltijos pakrantei.

Nors įranga puikiai apsaugo ne tik nuo ruonių daromos žalos, bet ir pačius ruonius bei paukščius nuo patekimo į gaudyklę, yra selektyvi, tačiau brangi ir ilgai užtrunka ją sukonstruoti ir inkaruoti jūroje. Kita vertus, tinklas iškeliamas ant pripučiamų pontonų vos spustelėjus kompresoriaus mygtuką, todėl nereikia vargti ir savo rankomis tempti tinklų. Kadangi pontonai gali būti pripučiami atskirai, gaudyklė gali pasvirti vandenyje ir nukreipti sugautą žuvį į žvejų valtį.

Švedijoje, tarp fjordų, kur jūra dažniau būna rami, ją naudoti lengviau, tuo metu Lietuvoje dar nėra žinoma, kaip tokios gaudyklės ištvers bangų mūšą.

Vis tik rugpjūčio 26-27-ą dienomis į Lietuvą atvykę Švedijos Žemės ūkio mokslų instituto mokslininkas Svenas-Gunnaras Lunnerydas ir Karlshamo regiono žvejas Glenas Fridas buvo pasiruošę atsakyti į visus lietuviams žvejams iškilusius klausimus. Jie dalyvavo Lietuvos gamtos fondo organizuotame seminare „Žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimas – tvarios žuvininkystės link“.

Kaina siekia iki 16 tūkst. eurų

Rugpjūčio 26-ąją vykusiame seminare Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Vaida Survilienė teigė, jog pirmasis projektas, kuriuo siekta įvertinti ruonių žvejams padaromus nuostolius, prasidėjo dar 2013-aisiais.

Projekto metu apklaustos 33 įmonės, absoliučiai visų jų žvejai buvo susidūrę su ruoniais, ištraukę apgadintą įrangą. Daugiausia žalos buvo padaroma pavasarį ir vasarą, būdavo sugadinama apie dešimtadalis gaudyklių medžiagos ir sudraskoma apie pusė tinklų.

„2018-aisiais, padedant Žemės ūkio ministerijai, buvo gautas finsavimas įsigyti pontonines gaudykles (šių įrengimų kaina svyruoja nuo 8000 iki 16 000 eurų) ir pritaikyti jas naudoti Lietuvos priekrantėms. Lietuvos gamtos fondas yra įsipareigojęs, bendradarbiaudamas su 2 žvejų įmonėmis, ištirti, kaip realybėje veikia šios gaudyklės. Tokia įranga apsaugo tiek ruonius, tiek jūros paukščius, yra lengvesnė transportuoti“, – sakė gamtosaugos ekspertė.

Ji viliasi, jog bus pradėti detalesni tyrimai, siekiant nustatyti žuvusių (arba nužudytų) Lietuvos pakrantėse ruonių žūties priežastis.

Medžioklė ruonius atgins prie Lietuvos ir Lenkijos krantų

Svečias iš Švedijos, mokslininkas S. Lunnerydas ruonių ir žvejų konfliktą sušvelninti bando jau 20 metų. Tiek laiko jis kuria įvairią įrangą, kuri apsaugotų tiek žvejų laimikį, tiek ruonius.

„Įrangos tobulinimas yra svarbus tam, kad būtų įmanoma turėti pelningą žvejybos verslą ateityje“, – sakė švedų mokslininkas.

Aplink Švediją pilkųjų ruonių populiacija kasmet auga maždaug 5 proc. Pietinėje Baltijos jūros dalyje, ties Lietuva, Lenkija, ruonių populiacija pastaruoju metu išaugo penktadaliu.

„Švedijoje ir Danijoje nuo kitų metų bus leidžiama medžioti ruonius. Tikėtina, jog išgąsdinti ruoniai dar aktyviau bursis prie Lietuvos ir Lenkijos krantų“, – perspėjo S. Lunnerydas.

Kol kas, naudodami povandenines kameras, mokslininkai nustatė kelis pagrindinius ruonių įpročius: jie žino, kur pastatyti tinklai, ir į tą vietą sugrįžta; žvejybinės įrangos niokojimui dažniausiai „vadovauja“ vienas labiau patyręs ruonis.

Vaizdo įraše netgi užfiksuota, kaip ruonis, negalėdamas pro itin smulkias akis ištraukti žuvies, ją gerą pusvalandį čiulpė pro smulkias tinklo akis, kol iš menkės beliko kauleliai. Nuo tokio menkės „glotnučio“ gyvūnas tikrai nepasisotino, tad šis vaizdo įrašas tik įrodo, kad ruoniai nuolat ieško būdų įveikti žvejybinę įrangą. Vis tik ruonių, įgudusių atakuoti tinklus ir gaudykles nėra daug, o žvejai kaltina visą Baltijos jūros populiacija.

Švedijos žvejai kartais patiria iki 80 proc. nuostolių dėl šių žinduolių suėdamos žuvies. Ruonius labiausiai traukia menkės ir karšiai, tačiau kartais tinka ir smulkesnės žuvys – jei jos labai patogiai patiektos.

„Statomi tinklai su įstrigusiomis strimėlėmis yra tiesiog vakarienės stalas ruoniui! Nelieka nė gabaliuko per maždaug 15 minučių“, – sako S.G.Lunnerydas.

Švedai užmiršo kitus žvejybos įrankius

Švedų mokslininkas dideles viltis deda į pontonines gaudykles – jų audinys iš „Dyneema“ medžiagos yra ruoniui neįveikiamas, o per plieno strypų įrėmintą kvadratą (20x20 cm) gaudyklės pradžioje ruonis nepratelpa. Iš išorės jis negali vaikyti ir kandžioti žuvų, nes gaudyklė yra ritinio formos, didelio skersmens, sutvirtinta plieniniais apskritimais ir žuvys jos viduje negali būti užspeistos ar užvytos su visu tinklu.

Žvejas Glenas Fridhas pripažįsta, jog iš pradžių nepatikliai žvelgė į jam įrangą išbandyti siūlantį S.G. Lunnerydą, tačiau prieš gerą dešimtmetį nebeliko kitos išeities – laimikis sumenko tiek, kad nebegalėjo pragyventi.

Neseniai Rusijos žvejams pagaminta gaudyklė gali vienu metu iškelti apie 2 tonas žuvies. Speciali dėžutė gaudyklės viduje gali nukreipti žuvis tiesiai į valtį, be to, jei paliekamas nedidelis tarpelis, smulkios žuvys iškart iškrenta atgal į jūrą, o stambios – atitenka žvejams.

Dabar G.Fridas nenaudoja kitos įrangos, tik pontonines gaudykles, visoje Švedijoje šiandien naudojamų gaudyklių yra apie 600. Pasak S. G. Lunnerydo, reikia apskritai atpratinti ruonius „kibti“ prie žvejybinės įrangos, nes atsiranda „besispecializuojančių“ šioje srityje ir kiti ruoniai seka jiems įkandin.

Vis tik susirinkę priekrantės žvejai išreiškė nerimą, kad gaudyklė bus greitai sulaužyta jūros bangų (tokie atvejai Švedijoje taip pat užfiksuoti). Be to, net ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama (pagal specialią priemonę, su Žemės ūkio ministerijos parama, galima gauti 80 proc. eurų gaudyklės vertės), ji yra šiandieninėje situacijoje esantiems žvejams per brangi.

Žvejų asociacijos vadovas: finansavimas baigsis, bet gal bent sugausime daugiau žuvies?

Rugpjūčio 27-ąją pontoninė gaudyklė apžiūrėta gyvai. Vis tik, įrengimo nuleisti į jūrą kol kas nepavyko. Dalis žvejų, pavyzdžiui bendrovės „Mini molas“ vadovas Mindaugas Kulakauskas, sutiko įrangą išbandyti ir ilgai su švedu G.Fridhu aiškinosi jos inkaravimo ir konstrukcijos niuansus. Įprastai tokia gaudyklė į jūrą leidžiama 6 valandas. Ilgametis žvejas M.Kulakauskas sako pastebis ruonius įšokančius ir iššokančius iš jo atviro tipo gaudyklių ir sako kol kas tiesiog draugiškai dalinasi su jais laimikį. Tai tik įrodo, kad tradicinio tipo gaudyklės nebepasiteisina.

„Įvairias gaudykles naudojome ir anksčiau, tačiau ruoniai jas pramušdavo, žuvytes – suvalgydavo. Dirbam dirbam – ir maitinam ruonius. Man labai patinka šios gaudyklės medžiaga – ruonis tikrai jos nepramuš. Smagu, kad mokslininkai, dirbdami randa sąlyčio taškų su žvejais. Kai Europos Sąjungos finansavimas baigsis, galbūt bent jau sugausime daugiau žuvies?“ – vylėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė sakė, jog per trejus metus yra gautos 106 paraiškos dėl ruonių padarytos žalos kompensavimo, jas pateikė 33 įmonės. Per metus žvejams išmokama maždaug 100 tūkst. eurų.

J. Masiulienė dar kartą patvirtino, jog žvejai gali gauti Europos Sąjungos paramą tobulesnių, selektyvesnių (padedančių gaudyti tik tam tikros rūšies žuvis) įrankių įsigijimui, tačiau vis tiek tam turi skirti penktadalį nuosavų lėšų.

„Iš tiesų žvejai pakankamai aktyvūs šioje srityje, ir tai džiugu – jie ne tik prašo kompensacijų, bet ir galvoja apie investicijas“, – sakė J.Masiulienė.

Pontoninės gaudyklės žvejybos įmonių bus naudojamos Melnragėje prie Šiaurinio molo ir Šventojoje. Tikimasi, jau netrukus gauti pirmuosius žvejų įspūdžius, kaip jos veikia, ar pavyksta sugauti daugiau laimikio, ar atlaiko Baltijos jūros šėlsmą.

Lietuvos gamtos fondo inform.
žvejai pontoninės gaudyklės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Lietuvos futbolo A lygoje ketvirtą pergalę iš eilės iškovojęs „Kauno Žalgiris“ išsilaikė trečioje turnyro lentelės vietoje. Kauniečiai po atkaklios kovos 23-iojo turo susitikime išvykoje rezultatu 3:2 (1:1) palaužė autsaiderę „Palangą“ Rungtynių pradžia šeimininkams prasidėjo puikiai. Jau 3-iąją minutę gražią ataką puikiu tolimu smūgiu įprasmino pirmą kartą Lietuvos čempionate pasižymėjęs kartvelas Giorgi Diaknishvili. Vis dėlto palangiškiams palankaus rez...
Sportas
Intensyviai naujajam Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonui besiruošiantys „Palangos Kuršiai“ antrąjį kartą per tris dienas susigrūmė su Telšių „Telšiais“. Šį kartą Lietuvos kurorto komandai teko pripažinti Žemaitijos sostinės krepšininkų pranašumą rezultatu 69:85. Aido Viskonto ir Roberto Keliačiaus vedami „Kuršiai“ pirmuosius du kėlinius užtikrintai kontroliavo žaidimą ir rungtynių pusiaukelę pasiekė pirmaudami 40:33. Po pertraukos su pastebimai dide...
Laisvalaikis
Jau seniai buvo pastebėti bendri po tuo pačiu žvaigždynu gimusių žmonių charakterio bruožai. Jūsų dėmesiui siūlome itin tikslius horoskopo ženklų aprašymus! Esame tikri, kad sužinosite įdomių dalykų! Avinai nėra egoistai – jie tiesiog moka gyventi savo malonumui. Nėra pasikėlę – jie tiesiog nejaučia būtinumo šypsotis visiems. Nėra įžūlūs – jie tiesiog neieško žodžio kišenėje. Nėra pavydūs – jie tiesiog įpratę būti vieninteliais. Sako, kad labiausiai užsisp...
Sportas
Rugsėjo 14 dieną 15 val. Palanga, Palangos miesto stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:6, 0:3, 0:4 A lygoje itin dažnai pralaiminti, tačiau į „SHARP LFF taurės“ pusfinalį prasibrovusi „Palanga“ turėjo laiko pagerinti žaidėjų fizines kondicijas. Būtent fizinio pasirengimo spragas po dažnų pralaimėjimų akcentavo komandos strategas Viačeslavas Geraščenka, kurio treniruojama vienuolikė sieks antruose kėliniuose nekristi į dažnas duobes. Ekipos sudėtyje per rinkt...
Sportas
Bendradarbiaudami  su Palangos futbolo klubu norime palangiškius ir miesto svečius artimiau supažindinti su klubu. Kad būtų įdomiau sklebiame video konkursą, kurio metu galite laimėti puikius kompanijos Dobele produkcijos rinkinius. Vaizdo įraše saugas Andrejus Jakovlevas, šiandien Jūsų klausia: - Prieš kokį žymiausią žaidėją yra žaidęs? Teisingas atsakymas vaizdo įraše. Sveikiname Mindaugas Urbe!
Įvykiai
Rugsėjui įpusėjus, mėgstantys liaudišką muziką ir šokį, laukiami Palangoje – čia šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“. Rugsėjo 20-22 dienomis Palangoje vyksiantis festivalis „Palangos miestely“ bus jau trečiasis, jis skirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės metams. Pagrindinis festivalio tikslas – išsaugoti ir puoselėti lietuvišką tapatybę bei skatinti jauną kartą nepamiršti savo šaknų, ugdyti ir išlaikyti lietuvybės dvasią....
Įvykiai
Nuo antradienio, rugsėjo 17 d., dėl remonto darbų laikinai uždaroma Kalgraužių gatvės atkarpa nuo Liepojos pl. iki „Darbos“ sodų. Maždaug 380 metrų ilgio Kalgraužių gatvės dalis, kurią Palangai perdavė Kretingos rajono savivaldybė, uždaryta bus maždaug mėnesį. Remonto metu dar šiais metais bus sukeltas kelias, padidinta Darbos upelio pralaida, įrengtas visos gatvės apšvietimas, o kitąmet ši Kalgraužių gatvės dalis bus išasfaltuota. Kol tęsis gatvės remonto...
Sportas
FK “Palanga“ ir vartininkas iš Brazilijos Jacksonas Da Cruzas nusprendė pasukti skirtingais keliais. Vasaros žaidėjų perėjimo metu prie pajūrio komandos prisijungęs futbolininkas šią savaitę paliko Lietuvą ir grįžo į gimtąją Braziliją. Šiame sezonas Da Cruzas sužaidė 3 A lygos rungtynes, kurias “Palanga” pralaimėjo, o vartininko praleistų įvarčių vidurkis – 2 įv./rungt. Sharp LFF taurės varžybose legionierius iš Brazilijos padėjo Palangos klubui nugalėti T...
Kriminalai
Rugsėjo 12 dieną, apie 08:50 val., Palangos m., Kretingos g. sustabdytas automobilis VOLVO S60. Automobilį vairavo 1989 m. gimęs vyras,jam nustatytas vidutinis (2.43 prom.) girtumo laipsnis.