Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dėl rugsėjo 20-22 dienomis Palangoje vykstančios šventės „Palangos miestely“ įvesti laikini eismo organizavimo pakeitimai. Nuo rugsėjo 20 d. 7 val. iki 22 d. 17 val. transporto priemonių eismas draudžiamas Vytauto gatvės atkarpoje nuo Kretingos gatvės iki Ronžės gatvės bei Kretingos gatvės atkarpoje nuo Ganyklų gatvės iki Vytauto gatvės. Vairuotojai prašomi atidžiai stebėti kelio ženklus bei jais vadovautis.
Įvykiai
Visą savaitgalį Palangoje skambės liaudiška muzika, o kurorto viešosiose erdvėse šurmuliuos tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai bei dainininkai – penktadienį, rugsėjo 20 d., kurorte prasidės tris dienas truksiantis tarptautinis folkloro festivalis „Palangos miestely“. Gausus svečių būrys „Palangos miestely“ – jau tradicinis, ne tik palangiškių itin laukiamas folkloro festivalis, kurio metu mieste skamba liaudiška muzika bei sklando puiki nuotaika. Į k...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos 23-ajame ture buvo pelnyti 14 įvarčių, o gražiausio turo epizodo autoriumi išrinktas „Palangos“ saugo Giorgio Diakvnišvilio įspūdingas tolimas smūgis į „Kauno Žalgirio“ vartus. Į gražiausių epizodų trejetuką (3 vieta) pateko ir kitas šių rungtynių epizodas – kauniečių vartininko Martyno Matuzo atremtas palangiškių baudinys. Antrąją vietą rinkinyje užėmė Vilniaus „Žalgirio“ puolėjo Tomislavo Kišo efektingas smūgis į „Panevėžio“ vart...
Įvykiai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus. Aptikus darbo skelbimą, kuriame nenurodomas darbo užmokestis, VDI įmonėms siunčia įspėjamuosius e...
Sportas
Dėl sėkmingo Marijampolės „Sūduvos“ pasirodymo Europos lygoje buvo atidėtos 20-ojo turo rungtynės, kurios turėjo vykti rugpjūčio 18-ąją dieną. Lietuvos futbolo federacija (LFF) informuoja, jog „Sūduvos“ ir „Palangos“ klubų akistata Marijampolės „Arvi“ arenoje vyks spalio 2-ąją dieną 18.30 val. Atidėtų 22-ojo turo rungtynių tarp Vilniaus „Riterių“ bei „Sūduvos“ laikas bus praneštas artimiausiu metu. Marijampolės klubas per 19 mačų yra surinkęs 48 taškus ir...
Įvykiai
Palangoje dvi dienas vykusiame geriausios Lietuvos policijos komandos konkurse triumfavo kauniečiai. Šį konkursą jie laimėjo antrus metus iš eilės. Antrąją vietą konkurse užėmė marijampoliečiai, o trečiąją - Telšių apskr. VPK komanda. Konkurse dalyvavo pareigūnai, nugalėję analogiškuose konkursuose savo apskrityse, taip pat svečiai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Komandą sudarė 4 pareigūnai. Komandos rungėsi įvairiose ekstremaliose ir netikėtose rungtyse...
Kultūra
Rugsėjo 21 d. 20 val. „Ramybės“ kultūros centre (Vytauto g. 35, Palanga) koncertuos bliuzo dainininkė iš Kanados  Deidrey Francois. Charizmatiška dainininkė praėjusią vasarą koncerte „Ramybėje“ sužavėjo žiūrovus ir sukėlė ant kojų visą salę.  Deidrey balsas skleidžia meilę, jos koncertai publiką užkrečia entuziazmu. Ji sukelia visą emocijų spektrą savo muzika, kuri varijuoja nuo skausmingo bliuzo iki svaiginančio džiaugsmo. Aistringa, azartiška, temperamen...
Įvykiai
Šventinį penktadienio vakarą Vilniuje 17-ąjį kartą buvo apdovanotas rekordinis skaičius gabių ir talentingų Lietuvos moksleivių. Visus juos vienija maksimalizmas – tiek sunkiai dirbant, tiek leidžiant laisvalaikį, tiek svajojant apie ateitį. Tarp nugalėtojų yra ir palangiškių: Dovydas Žemaitaitis, Kristupas Kerulis, Mūza Svetickaitė bei Saulė Janavičiūtė. Dovydas domisi fizika, aukštosiomis technologijomis, verslu. Stipendiją ketina investuoti į savęs tobu...