Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
21 peržiūra vasario mėn.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Fizinio aktyvumo nauda mūsų savijautai – neginčijama. Judėjimas suteikia energijos ir motyvacijos, gerina nuotaiką, neleidžia sustingti, padeda kovoti su įvairiais kūno skausmais ir negalavimais. Tiesa, aktyvaus laisvalaikio ir sporto užsiėmimų šiandien yra apstu, o pagrindinė problema – kaip pasirinkti sau tinkančią, patinkančią ir per daug brangaus laiko neatimančią veiklą? Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, televizijos ir radijo laidų vedėja Vlada...
Įvykiai
Šiandien aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu nustatytos dar dvi dienos per metus, kai visi galės žvejoti nemokamai – vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, ir kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tomis dienomis žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, galima visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (išnuomotuose telkiniuose) bei į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės...
Įvykiai
Investuotojų planus statyti viešbutį Palangoje žlugdo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užmojis nutraukti verslininkams nuomojamo sklypo sutartį. Sprendimo priežastis verčia iš kojų – valdininkams kliūva viduržiemį nenupjauta žolė. Klerkai išmatavo žolę? Įmonė "Klaipėdos viešbutis" Palangoje, Vanagupės gatvėje, ketina statyti šešių aukštų apie 5 tūkst. kv. metrų ploto poilsio paslaugų kompleksą. Užsakovai samdė projektuotojų įmonę, kuri parengė viešbučio...
Švietimas
Nemokamos tėvystės įgūdžių paskaitos. Lektorė Indrė Gaudiešiutė - dukra, sesuo, 14-mečio paauglio mama.  Edukologė, dula-gimdyvių, nėštukių padėjėja. Paskaitas tėvams veda jau beveik 10 metų. Mylimiausia tema – paauglystė, bet jai reikia ruoštis, kaip ir bet kuriam kitam gyvenimo etapui. Registracija tel. nr. 869491354, Jūratės g. 42 (II aukštas), Palanga. Vasario 19 d. 18.00 val. Kaip padėti išgyventi krizines situacijas vaikams ir paaugliams. Krizės. Jos...
Kultūra
Jau neilgai trukus – vasario 25 d. – palangiškiai ir šventojiškiai švęs Užgavėnes ir trankiai bei linksmai varys kaip niekad šiltą žiemą. Nuo pat ryto ubagai, čigonai, daktarai, velniai ir kitokie persirengėliai Palangoje krės linksmas išdaigas, o 17.30 val. visi susirinks Centrinėje miesto aikštėje, kur skambės smagi muzika, vyks Lašininio ir Kanapinio dvikova, bus deginama Morė. Šventojiškiai į linksmą Užgavėnių šurmulį pasiners 16.30 val. – žiemą varys...
Įvykiai
Turizmas – viena sparčiausiai augančių ekonomikos šakų, pastaraisiais dešimtmečiais demonstruojanti išskirtinį augimą ir plėtrą. Vien Baltijos jūros regione 2014-2017 m. nakvynių regione skaičius išaugo 12 proc. (225 mln. nakvynių), o atvykstančių tarptautinių turistų srautai augo beveik 15 proc. (86 mln. tarptautinių atvykimų), turizmo sektorius tiesiogiai sukūrė per 617 tūkst. darbo vietų. Tačiau siekiant ir toliau išlaikyti tokį spartų augimą bei tarpta...
Įvykiai
Nuo šių metų padidėjo vaiko pinigai ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat išsiplėtė papildomos prie vaiko pinigų mokamos išmokos gavėjų ratas, nes buvo padidinta vertinamų pajamų riba. Tai reiškia, kad po 100 eurų sumą, kurią sudaro 60 eurų vaiko pinigai ir 40 eurų papildoma išmoka, kas mėnesį gauna daugiau vaikų nei iki šiol. Šie pakeitimai įstatyme buvo priimti jau anksčiau, tačiau trečiadienį Vyriausyb...
Sportas
Savaitgalį Jonavoje įvyko 2020 metų Lietuvos suaugusiųjų pilno kontakto kyokushin karatė čempionatas, kuriame varžėsi Karatė mokyklos „SHODAN“ sportininkai. Puikiai pasirodė ir vicecečempionės titulą svorio kategorijoje virš 65 kg pelnė Julija Balčiūtė. Jau pirmoje kovoje pateikė sensaciją įveikdama favorite laikytą Europos čempionę Rimą Lisinskaitę, o finale po atkaklios kovos nusileido Pasaulio čempionei Brigitai Gustaitytei. Julija yra Europos jaunių če...
Laisvalaikis
Palangos koncertų salė tampa svarbi ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos kultūrinio žemėlapio dalimi – pernai salėje renginiai užpildė net 38 savaitgalius. Palyginus su ankstesniais metais, tai – net 44 proc. daugiau. Taip pat sėkmingai Palangos koncertų salei prasideda ir 2020 m. – šiandien renginiams rezervuoti visi pirmojo pusmečio savaitgaliai. 2019-aisiais palangiškiai ir kurorto svečiai ištisus metus galėjo rinktis iš 125 skirtingo žanro muzikinių ir...