Palangos kurorto muziejus ketvirtą kartą rengia susitikimų ciklą „Jūros istorijos“

Tęsdamas tradiciją, Palangos kurorto muziejus ketvirtą kartą rengia susitikimų ciklą „Jūros istorijos“. Labai džiugu, kad susitikti su palangiškiais ir miesto svečiais atvyks penki lektoriai, tai – Vilniuje esančio Gamtos tyrimų centro mokslininkai: Donatas Pupienis, Darius Jarmalavičius, Albertas Bitinas ir Janina Greiciūnaitė-Pažusienė, bei Darius Daunys iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto. 

Paskaitos vyks vasario 5-kovo 4 d. trečiadieniais, pradžia – 17 valandą.

Vasario 5 d. vyks paskaita „Audros Pietryčių Baltijos jūros regione“, kurią skaitys geografas, doc., dr. Donatas Pupienis. 

Nors didelės audros šiais metais dar nenusiaubė Palangos paplūdimio, kas gali žinoti, tai gali įvykti bet kada ir be įspėjimo. 

Kaip sako pats D. Pupienis: „Pastaruoju metu mokslininkai daug rašo ir diskutuoja apie klimato kaitą. Pajūrio gyventojams klimato kaitos procesai turėtų būti ypatingai aktualūs dėl kylančio Pasaulinio vandenyno vandens lygio. Tačiau jūros vandens lygio lėtas kilimas nėra toks grėsmingas kaip staigūs (ekstremalūs) vandens lygio svyravimai vykstantis audrų metu, kaip per trumpą laiko tarpą priekrantėje vandens lygis pasikeičia 1-2 m. Būtent ekstremalių audrų metu ypatingai nukenčia smėlėti Pietryčių Baltijos jūros krantai. Tačiau lieka atviri klausimai, ar audros ir kylantis vandens jūros lygis kelia grėsmę? Ar audras žmonės prisimena tik iš blogosios pusės dėl žalos krantams? O gal audros tėra tik naujo ciklo pradžia?“

Tačiau krantą keičia ne tik audros, bet ir miesto vizitinė kortelė – Palangos tiltas.

Apie tai vasario 12 d. pasikalbėti ir padiskutuoti kviesime su geografu, dr. Dariumi Jarmalavičiumi. Jis kalbės apie Palangos kranto transformacijas nuo 19 a. pabaigos.  Mokslininkas teigia, kad „Jūros kranto ties Palanga vystymasis neatsiejamas nuo Palangos tilto statybų. Tai puikus pavyzdys, kaip žmogaus veikla krante jį keičia, dažnai sukeliant nepageidaujamų pasekmių. Bandymas jų išvengti sukuria naujas problemas. Taip žmogus pasmerkia save amžinai kovai su nuolat besikeičiančiu krantu“.

Jau trečią kartą į susitikimą su palangiškiais atvyksta geologas, prof., dr.,  Albertas Bitinas.

Šis mokslininkas jau yra skaitęs keletą paskaitų Baltijos jūros tema, todėl šį kartą kartu su juo „keliausime“ į Ugnies žemę Argentinoje. Vasario 19 d. – „Po tolimųjų jūrų krantus pasižvalgius. Ugnies žemė (Argentina)“, įspūdžiai iš pirmų lūpų. 

„Ugnies žemė (Tierra del Fuego), vienas iš labiausiai į pietus nutolusių Pietų Amerikos žemyno lopinėlių. Mums, prie Baltijos krantų gyvenantiems, tai kupinas egzotikos pasaulis su neįprastu landšaftu, visiškai kitokiu augmenijos ir gyvūnijos pasauliu, savitų papročių bei tradicijų besilaikančiais vietos gyventojais. Tačiau ir šiame atokiame pasaulio kampelyje galima rasti mums pažįstamų gamtinės aplinkos bei jos raidos bruožų. Dalį Ugnies žemės, kaip ir mūsų Lietuvą, buvo ne kartų užkloję ledynai, kurie tirpdami paliko nuosėdas bei reljefo formas, neblogai pažįstamas ir mūsų tyrėjams. Panašią geologinės raidos istoriją poledynmečiu patyrė tiek Baltijos jūra, tiek ir nedidukas (lyginant su Baltija), tarp Pietų Amerikos žemyno salų įsiterpęs, Byglio sąsiauris. Tad pabandykime į šį kraštą pažvelgti tiek geologo-tyrėjo, tiek ir smalsaus keliautojo akimis“- sako Albertas Bitinas.

Vasario 26 d. mokslo darbuotoja Janina Greiciūnaitė-Pažusienė kvies pokalbiui ir diskusijai tema „Baltijos jūros ekologinė būklė ties Lietuvos krantais“.

Tai ypatingai aktuali tema. Ar mes gyvename šalia tiksinčios cheminės bombos ir kiek tai pavojinga?

„Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo amunicijos, kurios sudėtyje yra apie 15 tūkst. tonų kenksmingų medžiagų.  Arčiausiai Lietuvos, apie 70 jūrmylių (beveik 130 km) nuo Klaipėdos, Gotlando įdauboje 80 - 130 m gylyje palaidota maždaug 2 tūkst. tonų cheminės ginkluotės. Paskaitos metu bus aptarti palaidotos cheminės ginkluotės keliami pavojai Baltijos jūros ekosistemai“,- trumpai temą pristato lektorė.

Kovo mėn. 4 d. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausias mokslo darbuotojas, dr. Darius Daunys kvies palangiškius pasikalbėti apie „Baltijos jūros ekologinę būklę ties Lietuvos krantais“. Mokslininkas teigia, kad „Baltijos jūra dažnai minima kaip viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ar tikrai taip yra? Kiekvieną minutę Baltijoje vidutiniškai plaukioja apie 2000 laivų, vasaras pakrantėse leidžia milijonai poilsiautojų, upės į Baltiją suteka iš baseino, kurio plotas penkis kartus didesnis nei jūros – visa tai lemia Baltijos „sveikatą“. Kaip matuojama jūros „sveikata“? Kokia Baltijos jūros ekologinė būklė ir kaip ji keičiasi? Kuo ypatingi priekrantės vandenys ties Palanga ir ko nemato poilsiautojai? Apie tai kalbėsime paskaitoje apžvelgdami naujausius Baltijos jūros vandenų būklės duomenis, kuriuos Lietuvos mokslininkai ir gamtosaugos specialistai surenka atlikdami tyrimus jūroje ne tik iš laivų, bet ir dirbdami po vandeniu bei pasitelkdami palydovus kosmose“. Nepaisant didžiulių visų Baltijos valstybių pastangų: ilgamečių tyrimų, teikiamų žmogiškųjų išteklių, skiriamų lėšų ir panašiai, Lietuvoje tamsiu šešėliu slankioja klausimas dėl nuotėkų į Baltiją.

Maloniai kviečiame smalsius, žingeidžius ir visus Palangos žmones ateiti į kurorto muziejų pasiklausyti, užduoti klausimų, padiskutuoti.

Palangos kurorto muziejus susitikimų ciklas „Jūros istorijos“
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
53 peržiūros vasario mėn.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Penktadienį Kultūros ministerijoje apdovanoti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatai, tarp jų ir Palangoje veikianti mažoji bendrija MB „Gero oro“.  Dvyliktą kartą organizuotu Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekė įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos (vasario 21-osios) minėjimo tradiciją. Konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, original...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ (15-18) Vikinglotto-NKL pirmenybėse iškovojo trečiąją pergalę paeiliui. Šį kartą Pauliaus Barkaus auklėtiniai savo aikštėje 103:74 (30:20, 23:14, 24:24, 26:16) sutriuškino Molėtų „Ežerūną“ (13-20). Šeimininkai rungtynių tempą diktavo nuo pirmųjų susitikimo minučių ir po pirmojo kėlinio jų pranašumas siekė dviženklį (30:20), o į ilgąją pertrauką komandos išėjo ilsėtis palangiškiams užtikrintai pirmaujant – 53:34. Antroje mačo dalyje vaizd...
Lietuvoje
Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad nemokamai šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais apsilankė 415 026 lankytojai. Nuo 2019 m. pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visiems norintiems atsiveria Lietuvos muziejų durys – 2018-ųjų metų pabaigoje kultūros ministro įsakymu patvirtinus nemokamo muziejų lankymo tvarką, gyventojai kartą per mėnesį gali...
Keliauk Lietuvoje
Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia. Juos ir daugelį kitų galima rasti čia pat, Lietuvoje, galbūt – net visiškai šalia namų. Unikalios vietovės, pasiruošusios padovanoti nepamirštamą kelionių patirtį, laukia kiekvieno, ieškančio, kuo net v...
Laisvalaikis
Jurga pristato savo naujausią singlą „Švyturiai“ ir šiai dainai skirtą atvirą vaizdo klipą. Tai jau antrasis kūrinys iš pavasarį pasirodysiančio albumo, kuriuo dalinasi dainininkė. Šiuo metu pasinėrusi į albumo įrašus, Jurga trumpam ištrūks iš studijos ir su gerbėjais susitiks jaukiuose pavasario koncertuose Druskininkuose, Palangoje, Vilniuje ir Kaune. Kovo ir balandžio mėnesį įvyksiančiuose pasirodymuose Jurga praskleis paslapties užuolaidą ir pirmą kart...
Kultūra
Romansas, tarsi sielos virpesys sugrįžusiems metams į jaunystę, kupiną meilės, ilgesio ir nepamirštamų laimės akimirkų. Palangos kurhauzo koncertų salėje vasario 29 d., šeštadienį, 16 val. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“ kviečia į premjerą – romansų vakarą „Laiškai tokie nebemadingi“.  Ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė teigia, kad tai meilės išgyvenimų, prisiminimų vakaras, apipintas sentimentaliomis dainomis – rom...
Sportas
LFF Licencijavimo komiteto posėdyje šiandien svarstytas klausimas dėl 2020 m. LFF I lygos sezono licencijų suteikimo. LFF I lygos licencijos išduotos šiems klubams ir komandoms: Telšių „Džiugas“; Alytaus „Dainava“; Šiaulių FA „Šiauliai“; Kauno „Hegelmann Litauen“; Vilniaus BFA; Mažeikių „Atmosfera“; Kretingos „Minija“; Jonavos „Jonava“; Vilniaus „Žalgiris“ B; Vilniaus „Riteriai“ B; Panevėžio „Panevėžys“ B; Kauno „Kauno Žalgiris“ B; Marijampolės „Sūduva“ B....
Kriminalai
Palangos pareigūnai dar kartą atkreipia gyventojų dėmesį į būtinybę išlikti budriems ir saugoti savo pinigus nuo galimų sukčių. Vasario 18 d. 87 m. Palangos gyventoja, apgauta sukčių, neteko didelės pinigų sumos. Moteris teigia sulaukusi skambučio, kurio metu jai pranešta, jog ji neva atsiskaičiusi netikrais pinigais, kuriuos reikia patikrinti. Atvykusiam į namus neuniformuotam, apsimetusiam policijos pareigūnu, asmeniui, moteris atidavė 7000 eurų. Policij...
Įvairios
Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado. Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai pasakoja apie Lietuvos regionams būdingą virtuvę, kuri gali nustebinti kiekvieną tradicinių šalies patiekalų mėgėją.  Pasak Ind...