Palangiškė Mūza Olimpija Svetickaitė savastį atrado meno nišoje

Palangos Senosios gimnazijos devintokė Mūza Olimpija Svetickaitė nuo vaikystės rašo eilėraščius, yra parašiusi pjesę, dalyvauja įvairiuose protmūšiuose, iniciatyvose, yra ne vieno konkurso laureatė. Neseniai ji tapo ir Lietuvos tūkstantmečio vaiku.

Pažino vaikystėje

Nuo vaikystės Mūza augo apsupta kultūros. „Vienas pirmųjų mano prisiminimų – didžiulė knygų spinta ir senelis, garsiai skaitantis Kristijoną Donelaitį ir Balį Sruogą. Kiek pamenu, namuose visada skambėdavo arba klasikinė, arba alternatyvi muzika, rokas, „Fojė“, „Skylė“, „Antis“, vakarais žiūrėdavome gerai vertinamus filmus, skaitydavome arba eidavome į spektaklius, parodas, diskusijas, knygų pristatymus“, – pasakojo jaunoji kūrėja.

Pirmąjį eilėraštį Mūza parašė būdama aštuonerių. Tuomet jos kūrybinis impulsas buvo jūra, pušynai, rūkas, vėliau būtent Palangos kraštovaizdis jai tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Sulaukusi 11-os ji pradėjo domėtis šiuolaikine kultūra, menais, ypač poezija, skaitė leidinius „Literatūra ir menas“, „Nemunas“. Ją traukė daugiasluoksnis eilėraščių pasaulis, paslaptingi jo šifrai, postmodernumas. Kultūra ją paskatino rašyti ir padėjo suprasti, kad menas – jos niša.

Per septynerius metus jaunosios poetės kūryba keitėsi. Sulaukusi dvylikos, M. Svetickaitė suprato, kad kūryba tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

„Iš pradžių rašiau ilgus, socialiai angažuotus eilėraščius primityviais šnekamosios kalbos sakiniais. Vėliau ėmiau justi saiką, tekstai trumpėjo. Tada socialines problemas mečiau į šalį ir susidomėjau jausenomis. Atradau metaforas, simbolistiką, ornamentuotą kalbėjimą“, – įvardino Mūza.

Kiek vėliau ėmė rašyti išpažintinę poeziją, grįžo prie paprastesnio, nuoširdesnio, tačiau vis tiek ironiško kalbėjimo. Dabar ji dažniausiai rašo laisvai ir atvirai, nebebando savęs įsprausti į jokius rėmus.

Ji vis dar ieško savęs poezijoje, ir tuos ieškojimus vertina. „Nėra nieko blogiau už nusistovėjimą. Tas, kas vertina nekintamumą, tegu pažvelgia į užsistovėjusias upes ir tai, kas iš jų lieka. Ieškojimai brandina, eidamas per juos paleidi balastą, tačiau iš kiekvieno etapo išsineši tai, kas iš tiesų vertinga“, – teigė jaunoji kūrėja.

Įkvepia gamta, žmonės

Daugumoje jos eilėraščių vyrauja siekis pažadinti žmogų iš „letargiško mašinalumo“, kad galėtų pajusti gyvenimo grožį, šią akimirką, kasdienius mažus stebuklus ir tikrąsias vertybes. Jos nuomone, svarbu atmerkti akis ir pastebėti tą „absurdo teatrą“, į kurį kiekvieną žmogų įtraukia šiuolaikinis pasaulis.

Dažniausiai Mūza kuria ne pagauta stiprios emocijos, sukrėtimų, bet apmąstydama įvairias gyvenimo patirtis, rutiną, apmąstyta patirtis jai „vaizdus, garsus, kvapus, jausenas iškelia visai kitokiu kampu, kitokiais akcentais“.

„Na, o kalbant apie prozą, publicistiką, ko gero, nieko nenustebinsiu pasakydama, kad tai – reguliaraus ir kruopštaus, nenutrūkstamo darbo vaisius. Kuriant prozą, svarbiausia turėti konkrečią mintį, vidinę kūrinio konstrukciją, aiškią siužetinę liniją, ant kurios galėtum megzti tekstą ir dėlioti kūrinį. Publicistikoje svarbiausia turėti tvirtą mintį ir aiškius bei nepalaužiamus argumentus. Taip pat labai svarbu asmeniškai jausti temą“, – mąstė pašnekovė.

Mūzos Olimpijos nuomone, kūryba gyvenimą daro įdomesniu, praturtina prasmingų užsiėmimų: „Vieniems kūryba tampa savotiška terapija, kitiems – savimanifestacija, unikalios savasties deklaravimu ar tam tikra maišto forma. Kuriančiame žmoguje randasi mažas naujas pasaulėlis, kupinas pačių keisčiausių idėjų, jis auga, galiausiai susitapatina su pačiu kūrėju, jo aplinkiniu pasauliu ir tampa labai įdomia kasdienybe.“

Kuria ne tik poeziją

Atsikrausčiusi į Palangą Mūza susipažino su režisiere, aktore, teatro studijos „Tai bent“ vadove Alma Pronckūniene. Ji pasiūlė parašyti kūrinį scenai, todėl Mūza sukūrė pjesę „Apie jūrą, žaislus ir dievus“. „Joje, perteikdama vaikams suprantamą ir patrauklią istoriją apie mergaites, išmetusias žaislus į jūrą tam, kad gautų naujas madingas lėles, kalbėjau apie jūros taršą, vartotojiškumą, norą turėti tik pačius madingiausius ir naujausius daiktus ir visišką abejingumą savo artimui, draugui, aplinkai, Žemei“, – dalijosi jaunoji kūrėja. A. Pronckūnienės vadovaujama studija „Tai bent“ pagal šią pjesę pastatė spektaklį „Apie žaislus ir draugystę“, jame M. Svetickaitė debiutavo ir kaip aktorė – atliko Jūros vaidmenį

Grupė spektaklį pristatė ir tarptautiniame teatrų festivalyje „Teatrinės improvizacijos“ ir pelnė nominaciją už originalumą ir dvasinių vertybių puoselėjimą.

Dalyvauja konkursuose

Mūza dalyvauja įvairiuose konkursuose. Kiekvienas jų jai suteikia naujos patirties. Vieni leidžia dalintis mintimis netradicinėmis temomis, įsigilinti į tai, „už ko paprastai plunksna neužkliūtų“, skatina išmėginti naujas formas, todėl plečia kūrybinį akiratį.

„Per konkursus su tavo darbais susipažįsta galybė įvairių žmonių – rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, menininkai, dėstytojai, mokytojai, istorikai. Kūryba vertingiausia tada, kai yra skaitoma. Dalyvaudamas konkurse gauni garantiją, kad su tavo darbu bus susipažinta“, – atkreipė dėmesį Mūza, teigusi, kad kiekvienam kūrėjui reikia atrasti savo skaitytojus.

Daugiausia kūrybinių paskatų M. Svetickaitei suteikia Jaunųjų filologų konkursas ir tokios kūrybinės dirbtuvės, kaip Lietuvos rašytojų sąjungos Vasaros akademija. „Tokio tipo renginiuose tavo kūrybą vertina profesionaliausi Lietuvos literatūros žmonės. Didžiausia tokių renginių dovana yra ta, kad rašytojai, literatūrologai skaito jaunųjų poetų kūrybą ir duoda begales naudingų patarimų. Tiesą sakant, dažnai netgi atsiveria akys, kardinaliai pasikeičia požiūris, kaip tekstus redaguoti, į ką atkreipti dėmesį, ką plėtoti, o ko vengti“, – tikino Mūza Olimpija.

Galimybė susipažinti su kitais kūrėjais jai neįkainojama, nes užmegztos pažintys dažnai virsta draugyste. Vasaros akademija jai dar nuostabesnis reiškinys – į jas susirenka penkiolika geriausių jaunųjų šalies autorių ir daug profesionalių įvairių sričių menininkų. „Kadangi tai – ne konkursas, nėra jokios konkurencijos, bendrystė dar didesnė, be to, daugiau laiko kūrybai aptarti. Be kūrybos skaitymų, ilgų pasivaikščiojimų, kūrybos aptarimų, kino seansų ir užsisėdėjimų iki vidurnakčio poezija siejama su kitomis meno šakomis: fotografija, muzika, kaligrafija, daile. Gaila, tačiau jau dveji metai, kaip finansavimas Rašytojų sąjungos akademijoms nebesuteikiamas“, – mąstė kūrėja.

Tapo Lietuvos „maksimaliste“

Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet jau 17 kartą organizavo Lietuvos nacionalinę moksleivių skatinimo programą „Lietuvos Maximalistai“. Joje talentingiausi ir daugiausiai pasiekę Lietuvos moksleiviai dėl pagrindinių, paskatinamųjų ir papildomų stipendijų bei „Lietuvos Maximalisto“ titulo galėjo varžytis kūrybos ir meno, muzikos, mokslo, sporto, inovacijų, ekologiškumo, visuomeniškumo, pažangumo srityse. Šiemet dėl apdovanojimų Lietuvos nacionalinėje moksleivių skatinimo programoje rungėsi daugiau negu 500 gabiausių Lietuvos moksleivių.

„Atitikau visus reikalavimus, be to, turiu didžiulį troškimą kurti, tai viena pagrindinių ir, be abejonės, pati mieliausia mano gyvenimo veikla. O rimtai kuriančių jaunųjų literatų Lietuvoje nėra tiek daug kaip dailininkų, muzikantų, šokėjų ar kitų sričių atstovų. Supratau, kad turiu išskirtinį kozirį, kuriuo galiu pasinaudoti. Juk šokėjai, muzikai, dailininkai turi savo mokyklas, mokytojus, programas, rėmimo fondus, o rašytojai turi tenkintis bendromis lietuvių kalbos ir literatūros pamokomis, todėl nusprendžiau dalyvauti. Mano tikslas buvo gauti stipendiją, nesvarbu, pagrindinę, paskatinamąją ar papildomą. Konkurentų buvo daugiau negu pusšimtis, o apdovanoti tik septyni jaunieji kūrėjai. Pagrindinė stipendija, kurią laimėjau, skirta tik viena, tad sužinojusi, kad nurungiau visus konkurentus ir tapau pagrindinės stipendijos laimėtoja, be galo nudžiugau“, – atviravo pašnekovė.

Laimėta stipendija leidžia jai lankytis mėgstamuose kultūriniuose renginiuose, festivaliuose, laisvai keliauti į konkursus, projektus. Kadangi dauguma jų vyksta Vilniuje, o Mūza gyvena Palangoje, kaskart tenka įveikti nemažus atstumus. „Galima sakyti, stipendija už tai, ką jau pasiekiau, man tapo galimybe nesustoti ir siekti dar daugiau“, – tikino M. Svetickaitė.

Domina protmūšiai

Mūza Olimpija Svetickaitė su Lietuvos tūkstantmečio vaikų laidos vedėju Robertu Petrausku

Mūzą nuo mažens domina įvairūs protmūšiai, viktorinos. Dar vaikystėje ją itin sudomino „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, tad vos pradėjusi mokytis penktoje klasėje ir sulaukusi amžiaus, kai pagal projekto taisykles galėjo jame dalyvauti, akimirksniu užpildė atrankos anketą. „Iš pradžių labai džiaugiausi vien galimybe jame dalyvauti, tačiau pirmasis sėkmingas pasirodymas ir pergalė penktoje klasėje tarsi pakėlė mane ant sparnų. „Tūkstantmečio vaikuose“ dalyvauju jau penktus metus iš eilės. Tris kartus esu laimėjusi pirmąją vietą, savo sąskaitoje turiu ir keturias antrąsias vietas, tad, galima sakyti, esu nuolatinė šio projekto dalyvė ir laimėtoja.

Dalyvavimas jame man tikrai neįkainojamas, žaisdama patiriu pačias geriausias emocijas, sužinau daug naujų dalykų, pažįstu galybę naujų žmonių“, – dalijosi pašnekovė. Taip pat Mūza yra dalyvavusi televizijos projektuose „Labas rytas, Lietuva“, „Tiesa ar drąsa“, „Vaikų forumas“, „Auksinis protas“, „Lietuvos nerealieji“, radijo laidose „Literatūros akiračiai“, „Pokalbiai per LRT Opus“, „Domas ir Tomas“, „LRT Opus vasara Palangoje“.

Šiemet Mūza pradėjo dalyvauti ir gyvuose „Auksinio proto“ žaidimuose. „Mūsų komandai visai neblogai sekasi – neseniai pasibaigusiame sezone Palangos divizione užėmėme antrąją vietą. Kai laimėjome kvietimą į televizinį „Auksinio proto“ žaidimą, komanda delegavo mane, tad debiutavau protmūšio laidoje ir tapau viena jauniausių visų laikų šio žaidimo dalyvių“, – teigė M. Svetickaitė. Taip pat Mūza dalyvauja naujame Lietuvos gimnazijų lygos sezone „Nepamiršk parašiuto“, šiuo metu asmeninėje įskaitoje užima 7 vietą tarp beveik 600 Lietuvos gimnazistų ir kovoja dėl galimybės suburti savo komandą.

„Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad šiais laikais vis didesnis dėmesys skiriamas išgirsti vaikų balsui, į jų nuomonę įsiklausoma, jiems suteikiama teisė kalbėti visai Lietuvai apie rūpimas problemas. Dar nepriėjome tokio laiko, kai vaikai, kaip kitose šalyse, gali susirinkti į mokinių parlamentus ir patys prisidėti prie jiems aktualių valstybės sprendimų, tačiau taip, manau, ateityje tikrai bus“, – svarstė devintokė.

Mūzos nuomone, vis didesnį dėmesį vaikų nuomonei skiria LRT. Ji dalyvavo specialioje vaikų diskusijoje „Tiesa ar drąsa“, skirtoje birželio 1-ajai, JT Vaiko teisių konvencijai skirtame Vaikų forume, kuris vyko LR Vyriausybėje ir tiesioginiame televizijos eteryje, LR Seimo organizuotoje diskusijoje „Lietuvos vaikų balsas“ tema „Aš – pasaulio pilietis“.

Linas DAUGĖLA,

„P. n.“ akademijos narys

Palangiškė Mūza Olimpija Svetickaitė Lietuvos „maksimalistė“ lietuvos tūkstantmečio vaikai linas daugėla robertas petrauskas palangos senoji gimnazija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
59 peržiūros vasario mėn.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Penktadienį Kultūros ministerijoje apdovanoti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatai, tarp jų ir Palangoje veikianti mažoji bendrija MB „Gero oro“.  Dvyliktą kartą organizuotu Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekė įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos (vasario 21-osios) minėjimo tradiciją. Konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, original...
Sportas
„Palangos Kuršiai“ (15-18) Vikinglotto-NKL pirmenybėse iškovojo trečiąją pergalę paeiliui. Šį kartą Pauliaus Barkaus auklėtiniai savo aikštėje 103:74 (30:20, 23:14, 24:24, 26:16) sutriuškino Molėtų „Ežerūną“ (13-20). Šeimininkai rungtynių tempą diktavo nuo pirmųjų susitikimo minučių ir po pirmojo kėlinio jų pranašumas siekė dviženklį (30:20), o į ilgąją pertrauką komandos išėjo ilsėtis palangiškiams užtikrintai pirmaujant – 53:34. Antroje mačo dalyje vaizd...
Lietuvoje
Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad nemokamai šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais apsilankė 415 026 lankytojai. Nuo 2019 m. pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visiems norintiems atsiveria Lietuvos muziejų durys – 2018-ųjų metų pabaigoje kultūros ministro įsakymu patvirtinus nemokamo muziejų lankymo tvarką, gyventojai kartą per mėnesį gali...
Keliauk Lietuvoje
Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia. Juos ir daugelį kitų galima rasti čia pat, Lietuvoje, galbūt – net visiškai šalia namų. Unikalios vietovės, pasiruošusios padovanoti nepamirštamą kelionių patirtį, laukia kiekvieno, ieškančio, kuo net v...
Laisvalaikis
Jurga pristato savo naujausią singlą „Švyturiai“ ir šiai dainai skirtą atvirą vaizdo klipą. Tai jau antrasis kūrinys iš pavasarį pasirodysiančio albumo, kuriuo dalinasi dainininkė. Šiuo metu pasinėrusi į albumo įrašus, Jurga trumpam ištrūks iš studijos ir su gerbėjais susitiks jaukiuose pavasario koncertuose Druskininkuose, Palangoje, Vilniuje ir Kaune. Kovo ir balandžio mėnesį įvyksiančiuose pasirodymuose Jurga praskleis paslapties užuolaidą ir pirmą kart...
Kultūra
Romansas, tarsi sielos virpesys sugrįžusiems metams į jaunystę, kupiną meilės, ilgesio ir nepamirštamų laimės akimirkų. Palangos kurhauzo koncertų salėje vasario 29 d., šeštadienį, 16 val. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“ kviečia į premjerą – romansų vakarą „Laiškai tokie nebemadingi“.  Ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė teigia, kad tai meilės išgyvenimų, prisiminimų vakaras, apipintas sentimentaliomis dainomis – rom...
Sportas
LFF Licencijavimo komiteto posėdyje šiandien svarstytas klausimas dėl 2020 m. LFF I lygos sezono licencijų suteikimo. LFF I lygos licencijos išduotos šiems klubams ir komandoms: Telšių „Džiugas“; Alytaus „Dainava“; Šiaulių FA „Šiauliai“; Kauno „Hegelmann Litauen“; Vilniaus BFA; Mažeikių „Atmosfera“; Kretingos „Minija“; Jonavos „Jonava“; Vilniaus „Žalgiris“ B; Vilniaus „Riteriai“ B; Panevėžio „Panevėžys“ B; Kauno „Kauno Žalgiris“ B; Marijampolės „Sūduva“ B....
Kriminalai
Palangos pareigūnai dar kartą atkreipia gyventojų dėmesį į būtinybę išlikti budriems ir saugoti savo pinigus nuo galimų sukčių. Vasario 18 d. 87 m. Palangos gyventoja, apgauta sukčių, neteko didelės pinigų sumos. Moteris teigia sulaukusi skambučio, kurio metu jai pranešta, jog ji neva atsiskaičiusi netikrais pinigais, kuriuos reikia patikrinti. Atvykusiam į namus neuniformuotam, apsimetusiam policijos pareigūnu, asmeniui, moteris atidavė 7000 eurų. Policij...
Įvairios
Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado. Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai pasakoja apie Lietuvos regionams būdingą virtuvę, kuri gali nustebinti kiekvieną tradicinių šalies patiekalų mėgėją.  Pasak Ind...